Bijote skiepų? Esate vatnikų įtakos zonoje

Pirmadienį išplatintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje nurodoma, kad „2014 m. Lietuvoje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą“.

Ko, mano kuklia nuomone, trūksta šioje ataskaitoje, tai prieš vakcinas nusistačiusių asmenų ir jų pažeidžiamumo formuojant nuomonę.

Savo vaikų nusprendę neskiepyti ekologiški tėveliai ir mamytės yra puiki terpė vatnikiškoms-prorusiškoms idėjoms plisti. Mokslo autoritetus atmetantys žmonės, nes neva medikai susimokę slepia tiesą, bandydami uždirbti dar daugiau pinigų, yra puikūs sąmokslo teorijų plėtotojai. Įtikėję tuo, kad valdžia žino apie skiepų žalą, bet slepia tiesą, jie labai lengvai gali įtikėti ir apie tai, kad JAV numušė Vokietijos keleivinį lėktuvą, o Lietuvą valdo koks nors klanas.

the-anti-vaccine-epidemic

Tokį reiškinį jau pastebėjau lietuviškame Facebook’e. Vis didesne mada tampanti kova su skiepais po truputį tampa marginalų irštva, kurioje sėkmingai įliejamos tos pačios mintys, kurias skleidžia visokios tai sekspertės, apsimetėliai žemaičiai ir kiti.

Vienoje socialinio tinklo grupėje „Skiepai, vaistai ir ligos“ tarp nuolatinių įrašų ir nuorodų, kokią žalą daro skiepai, kaip jais ribojamas vaisingumas ir t.t., vis įlenda koks paraginimas pažiūrėti „Zeitgeist“ pseudodokumentiką*, keliamos idėjos, kad valdžia susimokė ir tyčia pasisako už skiepus, kurie neva pražudys visus. Ir, žinoma, viskas tik dėl didelių korporacijų (kaip kitaip).

Jei sakysite, nereikia painioti kovos su skiepais ir vatnikų, tik paaiškinsiu, kad tokie žmonės dažniausiai yra labai patiklūs, jais lengva manipuliuoti ir, esant reikalui, surinkti pinigus, prisidengiant ieškiniais. Kaip manote, ar sunku išūžti smegenis žmogui, kuris šiaip nepažįstamajam atiduoda eurus?

Screen shot 2015-03-30 at 8.01.02 PM

Beje, platinamoje peticijoje pasirašiusiųjų yra beveik 4 tūkst. – tiek turim potencialių smegenų plovimo objektų.

Pavyzdys beveik kaip iš Rokiškio Rabinovičiaus aprašytų smegenų plovimo būdų.

Vatnikai ir koloradai susirado šiuo metu turbūt populiariausią sąmokslo teoriją ir ją eskaluoja, vis įtrupindami savo nuomonės apie Lietuvos valdžią, tarptautinius sąmokslus ir, neva tai, žmonių kvailinimą. Man įdomu, o ekologiški tėveliai greitai pasiduos šiai idėjai?

—————
*Jei nežinote, kas yra „Zeitgeist“, tai iš esmės visų sąmokslo teorijų mylėtojų vaizdinė biblija, kurioje pasakojama apie įvairiausias konspiracijas: bankininkų klanas valdo pasaulį, Rugsėjo 11 įvykiai buvo suorganizuoti kažkokios tai slaptos organizacijos.

Neduokit durniams kelio

Šis tekstas turėjo pasirodyti Kovo 11 proga, tačiau nusprendžiau paankstinti jo išleidimą, nes, manau, nepakenks.

Kiek iš jūsų turi senelį, dėdę, tetą, pusbrolį ar priklydusį kaimyną, kurie prie vakarienės stalo, vos tik prasidėjus aktualijų aptarimams, skelia, kad „Lietuvai reiktų Lukašenkos“, „o kaip rusai pas save gerai tvarkosi“, „mums tik tylėti – rusai per dvi valandas mus gali užimti“ ir „batonas prie ruso 22 kapeikas kainavo, o dabar neįpirksi“? O kiek iš jūsų po tokių kalbų tiesiog mandagiai patylėdavot ir pagalvodavot „duok durniui kelią, ką čia dabar ginčysiesi“?

Tai yra klaida. Tokia pati, lyg Mildai Bartašiūnaitei leistume didžiųjų švenčių metu sakyti sveikinimus per nacionalinę televiziją ir mandagiai šypsotumėmės, kai ši pasakotų, kad pasaulį valdo žydai, o Rusija su niekuo nekariauja.

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Tai štai, jūs taktiškai patylite, nieko nesakote ir prie vakarienės stalo tema greitai pasisuka apie tai, kaip sekasi trečiokui Antanui. Politika jau dingo, o agitatorius, pasijautęs lyg būtų darbo liaudį į revoliuciją kėlęs Leninas, patenkintas makteli dar vieną degtinės stikliuką (žinoma, rusiškos, o ne tos vakarietiškos, kur chemijos privaryta). Ir nieks nenukenčia, ir jokių barnių prie stalo.

Tik iš kažkur giminėje atsiranda koks 20+ metų jaunuolis, kuris sovietmečio nei matęs, nei girdėjęs, bet pradeda skelti, kad „prie ruso buvo geriau“, perpasakoja istorijas apie nemokamus butus, pigią dešrą ir garantuotus butus. O kur dar maistas be chemijos! Ne Lietuva, o Edenas. Ir jis viską atremia pasakymu: „tu gi Petro paklausk kaip tada buvo“*. Ir viskas, nieko jam nebepasakysi.

O taip, mielieji, ir atsiranda dirva visiems vatnikams, koloradams, piktybiniams portalėliams ir Kremliaus ruporams.

Informacinis karas prasideda ir baigiasi ne tik žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Jis vyksta ir prievakarienės stalo, kai kam nors išūžiamos ausys, jog esame maži, silpni, niekam tikę ir kai priklausėme didingai Rusijai – buvo geriau. Ir čia nereikia pasakoti, kad patys kalti, jei patiki. Reikia padėti nepatikėti.

Pasinaudokite artėjančia Kovo 11 ir paskambinkite giminėms – visiems. Pasveikinkite ir priminkite, kad velniava, kaip gera gyventi nepriklausomiems. Jei rinksitės vakarieniauti, atremkite to senelio, dėdės, tetos postringavimus, kad „prie ruso buvo geriau“. Iš patirties žinau, kad išgirdę prieštaravimą dažnai jie pasimeta. Ir nors jie nuomonės nepakeis, gal nesumažinsite bendro prie stalo sėdinčiųjų intelekto koeficiento.

Mes per ilgai davėm durniams kelią ir leidom jiems tauzyti nesąmones, nesiveldami į ginčus, nes taip paprasčiau. Gal laikas pradėti ginčytis ne tik socialiniuose tinkluose su nepažįstamais ar menkai pažįstamais, bet ir su tais, kurie šalia?
——————————–
*Atsiprašau visų normalių Petrų

Ar R.Cytacka gintų Lietuvą ir Lenkiją?

Ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija (nepainioti su Lietuvos lenkais) gintų Lietuvą, jeigu kiltų karas? O ar gintų Lenkiją?

Įsivaizduokime, kas nutiktų, jeigu Lietuvą užpultų kad ir ta pati Rusija. Ar LLRA lyderiai, kurie įsisega koloradinę Georgijaus juostelę, gintų šalį? Ar jie skatintų tą daryti Vilniaus rajono gyventojus, kuriems turi pakankamai didelę įtaką? Ar tiesiog liktų neutralūs, o gal dar blogiau – kolaboruotų?

Vilniaus rajonas tam tikra prasme yra tapęs valstybe valstybėje, kur vyrauja politinis monopolis, tad kai perskaitau LLRA kandidatės į Seimą Renatos Cytackos pasvarstymus, jog lietuvių ir lenkų politikai Ukrainoje atsistojo po banderovcų vėliava, kyla pagrįsta abejonė, kurioje pusėje stovėtų ši partija?

cytacka

Čia jums R.Cytackos komentaro vertimas:

Kalbant apie šv. Georgijaus juostelę, tai mano nuomone, ši tema yra šalutinė. Man asmeniškai tai, kad p. Tomaševskis ją prisisegė gegužės 9 d. kapinėse, kur ilsisi tie, kurie žuvo nuo hitlerininkų rankų – jokia nuodėmė. Blogiau, kai matau mūsų vadovus ar lenkų politikos atstovus, kurie nuvažiavo į Ukrainą ir atsistojo po banderovcų vėliava. Tai yra sunki tema, bet būtina diskutuoti ir atskirti istorinius ir isterinius aspektus! Tai yra maždaug panašu į dabartinę šalutinę temą apie Žaliojo tilto skulptūras. Galima ginčytis, mano kuklia nuomone, dėl estetikos meno prasme, man tai yra istorija ir tiek. Negalime perrašyti istorijos, nors yra ir tokių bandymų. Turėjau puikią progą, kai apie tuos pačius istorinius įvykius mokiausi iš komunistų išleistų vadovėlių, tuo pat metu lankiau paskaitas, kurias vedė dėstytojai universitete Vilniuje pagal jau per laisvos Lietuvos prizmę ir Lenkijos profesorių perrašytus vadovėlius.

Tai štai, jeigu kiltų konfliktas, ar ši partija pasisakytų už Lietuvos, o esant platesniam konfliktui, ir Lenkijos teritorinį vientisumą, ar mieliau kurtų savo valstybę valstybėje?

Ši partija niekada tiesiai šviesiai nepasisakė apie tai, ką mano apie įvykius Ukrainoje. Išskyrus tai, kad Tomaševskis pareiškė nepritariantis „maidanams“. O kartais akivaizdus išsisukinėjimas nuo atsakymo, yra labai akivaizdus ir aiškus atsakymas.

Zuoko pasakų Vilnius: apie darbus, kurių jis nepadarė

Mano bendravardis Vilniaus meras prieš rinkimus nusprendė pasigirti 30 darbų sąrašu – supraskite, kiek gėrio padarė sostinei 2011-2014 metais. Žinau, kad nors kiek protaujančiam žmogui bus aišku, kad pusė to sąrašo yra ne tik ne Artūro Zuoko nuopelnas, bet net ne pačios savivaldybės darbas. Bet tiems, kurie atitolę nuo sostinės reikalų, nusprendžiau išvardinti punktus, kurie su A.Zuoku susiję tiek pat, kiek ir su manimi.

O tingintiems ar nesugebantiems skaityti tiesiog pateikiu nuotrauką su išbrauktais darbais.

zuoko svajones

Pradėkime ne iš eilės, o nuo tų darbų, kurių A.Zuokas tikrai nepadarė.

4 ir 5 punktai yra ne šios kadencijos nuopelnas, o ir projektai labiau prižiūrėti ir prastūminėti Vyriausybėje (tiek konservatorių, tiek socdemų). Pavyzdžiui, Vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo statybos konkurso laimėtojai paaiškėjo 2008 metais, kai A.Zuokas meru nebuvo. Jau nekalbu apie finansavimą, kuro didžiąją dalį iš ES fondų ir paskolų savivaldybė gavo tuo metu, kai A.Zuoko valdžioje nebuvo.

Tuo metu Pietinio aplinkkelio statybomis apskritai rūpinosi Automobilių kelių direkcija – ji ir konkursus skelbė, ir parama rūpinosi. A.Zuokas gali pasigirti nebent tuo, kad pasibaigus statyboms perkirpo juosteles.

8 punktas. Tikrai iš Zuoko pasakų Vilniaus serijos. Lietuvoje turime tokią instituciją, kurios pavadinimas – „Investuok Lietuvoje“, kuri su visais didžiaisiais investuotojais Vilniuje, ir ne tik jame, tariasi, kalbasi ir sprendžia kylančias problemas. Man, aišku, labai patinka, kai eilinių darbuotojų nuopelnus prisiima politikas, kuris net ne visose ofisų ceremonijose buvo pakviestas juosteles perkirpti*.

9 punktas. Manau šio punkto aiškinti nereikia, bet paaiškinsiu. Pernai realusis darbo užmokestis, palyginti su 2013 metais, padidėjo 5 proc. visoje Lietuvoje. Ekonomistai turbūt paaiškintų tai žema infliacija, ekonomikos augimu, minimalaus mėnesinio atlyginimo, kurį padidino Vyriausybė ir Seimas, augimu ir pan. Nei vieno miesto mero konkrečių nuopelnų jie neįvardytų. Nei Vilniaus, nei Kauno. Patogu, kai ekonomika auga, šaukti, kad padidinai atlyginimus. Bet faktas, kad juos iš esmės didino verslas.

10 punktas. Galioja beveik viskas, kas galioja ir 9 punktui. Dar pridėčiau teigiamas emigracijos pasekmes.

13 punktas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad naujus Ispaniškus autobusus Vilnius gavo A.Zuoko dėka. Bet čia tik tuo atveju, jei pamirši, kas juos nupirko. Aš priminsiu.

Lietuva 2011 metais už perteklinius taršos leidimus gavo 206 mln. litų. Aplinkos ministerija ekologiškų autobusų įsigijimui skyrė didžiausią dalį lėšų – 89,7 mln. litų ir iš viso visai Lietuvai nupirko 90 autobusų. Vilniui atiteko 22 autobusai. Mere, gal pasakysite, kad jūsų dėka ir kitoms savivaldybėms buvo parūpintas naujas viešasis transportas?

16 punktas. Vyriausybė susitarė su Rusijos „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų. Dėl to, savaime aišku, sumažėjo ir šildymo sąskaitos. Kur čia savivaldybės nuopelnas? Tiesa, savivaldybė bando stumti neaiškų biokuro katilinės projektą, kurį Vyriausybė atmetė kaip per didelį ir netinkamą. Noras gražus, bet realių darbų nėra.

18 punktas. Klausimas skaitytojams – ar jums nepikta, kad A.Zuokas rinkėjus laiko visiškai kvailais? Aplinkos ministerija visus praėjusius metus nuolat kukavo apie renovacijos naudą, Vyriausybė šalies mastu ieškojo būdu kaip paspartinti stringančius projektus. Taip, su savivaldybėmis buvo kalbama, bet jų buvo prašoma pateikti blogiausios būklės daugiabučių sąrašą. Tad, atleiskite, mere, bet daugiabučiai ne jūsų nuopelnas. Jei būtų jūsų, tai būtų oranžiniai.

Tai tiek apie tai, ko A.Zuokas Vilniui tikrai nepadarė. O dabar pakalbėkime apie tai, kas kelia daug abejonių.

3 punktas. Apie „Air Lituanica“ bankrotą gandai sklando jau kurį laiką. Kiekvieną kartą, kai perku lėktuvo bilietus, svarstau, ar verta skristi šia kompanija. Darbas, pripažįstu, padarytas A.Zuoko iniciatyva, tik neaišku, ar po to, kai jis nebebus meru, šis darinys išsilaikys?

6 punktas. Kas čia? Kokie keliai? Jei svarbiausi Lietuvos keliai susiję su aplinkkeliais, tai jau žinome, kad A.Zuokas čia neprisidėjo. Jeigu kalbama apie geležinkelius, tai čia „Lietuvos geležinkelių“ nuopelnas. Žodžiu, sunku ką ir pasakyti prieš, nes net nesuprantu apie ką misteris meras kalba.

17 punktas. Nesu tikras, tačiau vandens kokybė sėkmingai gerinama visoje Lietuvoje. Žinoma, naudojantis ES parama. Vilniaus savivaldybės nuopelnas čia, matyt, toks, kad pritarė investicijų planui. Labai naudinga.

20 punktas. Prisimenate, kaip visai neseniai tėvai bandė internetu registruoti savo vaikus į darželius, o sistema tiesiog nulūžo? A.Zuokas net rusus sugebėjo apkaltinti. Taip, daug funkcijų internetu, menka kokybė.

23 punktas. Liepkalnio trasas modernizuoja Lietuvos ir Latvijos įmonė „Trade state“. Galbūt kaip nuopelną A.Zuokui galima priskirti tai, kad išnuomavo trasas šiai bendrovei.

27 punktas. Ką savivaldybė padarė, kad padaugėtų mieste turistų? Žinau, kad „Akropolyje“ esančios parduotuvės taikosi prie iš Baltarusijos atvykstančių pirkėjų ir samdo rusiškai kalbančius darbuotojus. Žinau, kad privatus verslas apskritai ieško būdų, kaip pagerinti sostinės žinomumą. Deja, nežinau, ką šiuo klausimu nuveikė savivaldybė.

Tai tiek apie A.Zuoko darbus, kurių jis nepadarė. Likę punktai, kurių neaptariau, nebūtinai reiškia, kad meras kažką nuveikė, tiesiog apie juos per menkai žinau, kad priskirčiau arba nepriskirčiau savo bendravardžio žygdarbiams.
———————
*Jei ginate A.Zuoką, pateikite nors vieną investuotoją, kurį pritraukė pati savivaldybė ir mes pažiūrėsime, ar A.Zuokas čia nusipelnęs.

Disneilendas: ne, ten nereikia važiuoti su vaikais

Į Disneilendą iš Paryžiaus pajudėjome apsiniaukusį lapkričio rytą. Su savo brangiąja buvome suplanavę būtinai aplankyti atrakcionų parką, nors, atvirai, nedegiau noru. Tingėjau beveik valandą traukiniu nuo Paryžiaus centro važiuoti iki pramogų parko vien tam, kad už 80 eurų pasitrinčiau tarp krūvos vaikų. Tačiau bilietai jau buvo nupirkti, tad nesispyriojau.

Į patį Disneilendą atvykome anksti, apie 10 valandą, bet jau tuomet žmonių buvo nemažai. Mintyse niurzgėjau, kad jau nuo pat ryto teks mtrintis eilėse prie atrakcionų ir ieškoti laisvų staliukų kavinėse. Bet, pasirodo, ne. Erdvė tokia didelė, kad visas žmonių srautas, kuris buvo ne sezono metu, ištirpo, vos įėjome pro vartus.

disnejus

iejimas

O dabar atvirai: nekenčiu kalėdinės komercijos, papuošimų ir girliandių, iškabinėtų dar gerą mėnesį prieš pačias Kalėdas, bet Disneilende man pasidarė visiškai nusispjaut. Praskydau, kai kurie pasakytų.

Nežinau, kokių narkotikų jie paskleidžia į orą, bet nuotaika pakilo, vos tik įžengėmę į pirmąją Disneilendo parko (nemaišykite, visai šalia dar yra Disnėjaus studijos parkas) dalį, kurioje buvo vien tik parduotuvės, jau buvau išsišiepęs iki ausų.

Ką jau kalbėti apie tai, kai pamačiau tą garsiąją, Disnėjaus prekiniu ženklu tapusią pilį. Net šūktelėjau: „Žiūrėk, čia ta“. Dabar suprantat? Parkas net ir rimtą vyrą kažkaip pavertė penkiamete mergaite. Ir nuosavų vaikų vaikiškam mėgavimuisi neprireikė.

pilis

O dabar pakaks apie tuos įspūdžius. Eikime prie esmės. Disneilendo parkas, jei norite jį neskubėdami visą iššmirinėti, yra per didelis ir vienos dienos nepakaks. Mums pavyko, geriausiu atveju, apžiūrėti kokius tris ketvirtadalius parko ir išbandyti gal pusę, o gal ir mažiau atrakcionų. Todėl patarčiau nuspręsti ko norite ir išsirinkti atrakcionus pagal poreikį.

Asmeniškai aš rekomenduočiau „Space Mountain“, kurio žybsinčios šviesos ir nuolatinis traukinuko vartaliojimas trenkė privertė išeiti kiek drebančiomis kojomis. Panašus į šį atrakcioną, tik atviroje erdvėje, yra „Big Thunder Mountain Railroad“ Laukinių vakarų miestelyje. Tik neapsigaukite – iš šono atrodo, kad traukinukas važiuoja ramiai, tad aš nusprendžiau išsitraukti fotoaparatą ir pasiekęs viršūnę nufotografuoti Disneilendą. Kad aš būčiau žinojęs… Viena ranka laikyti fotoaparatą, o kita įsikibti į apsaugą nėra maloniausias jausmas.

kalnas

Iš tikro, apie atrakcionus galima kalbėti ir kalbėti. Pinokio pasakos atrakcionas, Piterio Peno skraidantys laivai, Karibų piratų valtys. Visko labai daug ir viskas priklauso nuo to, ko norite, tad prieš vykdami galite pasižiūrėti atrakcionų sąrašą čią.

Maisto Disneilendo parke galima rasti ties kiekvienu kampu. Yra ir sumuštinių visiškai biudžetiniams keliautojams, ir kiek brangesnių greito maisto rinkinių, didkepsnių ar dar ko širdis geidžia. Viskas priklauso nuo kišenės ir poreikių. Pietų kaina žmogui gali svyruoti nuo 8 iki 40 eurų.

Tačiau patarsiu vieną – kavos negerkite. Man yra tekę gerti baisios kavos, tačiau po kelionės į Disneilendą kavos baisumo skalė kiek pakito: baisi kava, labai baisi kava, kava iš čeburėkų pardavėjos Kalvarijų turguje ir jau po to – Disneilendo kava.

laivas

Taip pat Disneilende velniškai sunku atsispirti pagundai išleisti visus pinigus. Nors iš esmės viskas yra nemokamai (tereikia nusipirkti maždaug 80 eurų kainuojantį bilietą), tačiau kavinių gausa ir suvenyrinės parduotuvės kiekviename laisvame plote daro savo.

Jau net nekalbu apie nuotraukas iš atrakcionų. Praktiškai po kiekvieno pasivažinėjimo gali rasti savo atvaizdą prie išėjimo ir, jei nori, jį įsigyti. Tačiau jeigu sugebi susitvardyti (mes nesugebėjom), gali pigiai pasilinksminti.

peizaz

O dabar šiek tiek praktinės informacijos:

mikisBilietus į Disneilendą labiau apsimoka pirkti internetu, o ne vietoje. Tokiu atveju galite sutaupyti maždaug 15 proc. Bilietas nuo 5sigijimo dienos galioja metus, tad galite juo pasirūpinti dar prieš vykdami į Paryžių.

Jeigu planuojate vykti tik į atrakcionų parką ir niekur daugiau, tuomet nuo „Charles de gaulle“ oro uosto vyksta tiesioginis traukinys. Jei nusprendėte paviešėti ir Paryžiuje, iš centro veža RER traukiniai, o perkant bilietus automatuose, duodamas atskiras pasirinkimas – į Disneilendą.

Jei neturite vaikų ir drovitės vykti į Disneilendą, tai nebūkit žiopliai ir varykit, kol dar nesusilaukėte atžalų. Pabūkite vaikais patys.

Artimiausiu metu pasistengsiu sudėlioti ir savo įspūdžius iš paties Paryžiaus.