Mėnesio archyvas: 2009 m. gegužės mėn.

#3 Laiko mašina, arba Lietuva po dešimtmečio

2019, gegužės 30

Savaitgalis. Galiu sau leisti pailsėti po savaitės darbų.

Išeinu į specialų parką su dukra. Kodėl specialų? Todėl, kad esu vienišas tėvas ir man su vaiku galima rodytis tik tam tikrose vietose – „Bambalių teritorijose“. Kitaip galima iškreipti tradicinės šeimos supratimą, palaužti tautos moralę. Na, bet ten bent bendraminčių galima sutikti, vargais pasidalinti. Yra ir šviesioji pusė, kitaip tariant.

Tiesa, tokia socialinė politika atnešė ir kitų nepatogumų. Į bažnyčia mane priima, bet užsimena, kad už savo nuodėmes turiu daugiau šelpti Dievo namus. Bijau, kad greit įteisins tą didesnį šelpimą teisiškai, nes labai jau bažnyčia gerai su mūsų dešiniaisiais ėmė sutarti…

Na, bet tiek to. Gerai, kad dar į Vilniaus centrą leidžiama eiti. Nors tiek. Štai praeiname pro rotušės aikštę ir pažvelgiame į „Lietuvių žydšaudžių gėdos lentą“. Labai gudrus aparatas. Švieslentėje matomos nuolat besikeičiančios pavardės su aprašymais ir fotografijomis. Girdėjau, kad per savaitę bent du naujus žmones įtraukia į žudikų gretas. Paprastai tuos, kurie nusipelnė kažkada kažkuo Lietuvai: partizanus, inteligentus.

Žinoma, ši šviieslentė puiki istorijos pamoka mano dukrai, nes pavardės tų, kurie kalti dėl žydų nelaimių, pasiekė jau ir XVIIIa. Įdomu, kada iki Vytauto prieis… Gerai, mergaitė bent iš čia sužinos, kas kuo nusipelnė…

Prieš grįžtant namo užsuku į parduotuvę. Pažvelgiu į niūrius pardavėjų veidus ir suprantu kaip man pasisekė. Žurnalistikos bakalauras ir aš galiu išnešioti laikraščius, o jie vargšai su verslo vadybos bakalauru prie kasų… Na, magistrai turi galimybę priiminėti prekes sandėliuose… Reikia džiaugtis, kad mokslas vertinamas…

Grįžtame namo. Einame miegot, kaip visada, anksti. Mažiau suvalgome taip…

Lietuviui žodis iš ž – keiksmažodis?

Der spiegel šmeižtą girdėjau. Nurijau kartėlį, bet susilaikiau nuo komentarų. Tačiau, radęs pranešimą, kad talpinamos vadinamųjų žydšaudžių pavardės – nebeištvėriau.

Taigi Lietuvoje skatinamas antisemitizmas. Tikrai. Sutinku su tuo šimtu procentų. Jis skatinamas beveik kasdien, kai tik randi žydų tautybės žmonių priekaištus mums. Pavyzdžiui, pats visad buvau nusistatęs prieš bet kokią diskriminaciją, rasinę/tautinę neapykantą. Net pranešimą skaičiau apie Kretingos žydų žudynes, tegdamas, kad tai nepateisinama, o po to spaudžiau ranką Emanueliui Zingeriui. Tačiau jei taip ir toliau viskas klostysis Lietuvoje – tapsiu antisemitu.

Atrodo, kad bandoma lietuvių kantrybė. Reikalaujant turto, smeižiant, vadinant visą tautą žydšaudžiais. Ir staiga prisimenu Kretingos žydų kapines. Gaila, kad neturiu fotografijų, bet vaizdas ten apgailėtinas. Kadangi teritorija ne miesto centre – nė vienas žydų tautybės asmuo nereiškia pretenzijų. Taigi ir palikti jų protėvių kaulai ilsėtis bet kaip… Visur šiukšlės, antkapiai išvirtę, žolė užžėlusi. O štai kas jų Vilnaus centre – prisimena. Keista. Gal nežino ar tiesiog nepatogu žinoti?

Norėčiau pamatyti dviejų tautų dialogą. Ne buvusios aukos, tapusios medžiotoja, priekaištus buvusiam skriaudikui, o normalų, konstruktyvų pokalbį. Deja, kol kas dengiamasi aukos vaidmeniu. Ir dengiamasi sėkmingai. Bet koks prieštaravimas – genocido palaikymas. Bet koks nuomonės reiškimas – antisemitizmas.

Rabinas gali fotografui trenkti ir pabėgti į Izraelį. Na, o mes niekur nepabėgsim. Negalim. Galim tik nudelbti akis ir sakyti: „aš kaltas, labai kaltas…“

P.S. Įdomu, ar būsiu apkaltintas antisemitizmu, o gal cenzūra Lietuvoje dar nėra visiškai įsigalėjusi?

Chaltūra

Beveik kasdien einu per Žaliąjį tiltą Vilniuje.

Ir beveik kasdien prisimenu, kad Vilnius – Europos kultūros sostinė.

Pažvelgiu į kanalizacijos vamzdį, pristatomą, kaip meno šedevrą ir pagalvoju, kad tik Vilniuje gali gimti tokios meniškos idėjos…

Todėl nutariau pasidalinti karikatūromis, kurias gavau elektroniniu paštu.
j-varno-kar-2

r-dovydeno-kar-2