Mėnesio archyvas: 2009 m. gruodžio mėn.

Klimato atšilimas – žmonių atšalimas

Teigiama, kad žemėje prasidės drąstiški klimato pokyčiai, jei nebus imamasi priemonių. Taip pat vyksta nesutarimai, kaip derinti pramonę ir žemės ateitį. Tačiau Lietuvoje kol kas gauname tik informacijos trupinius apie tai, kas sprendžiama užsienyje arba randame nuomones be faktų.

Galite mane pasmerkti ir sakyti, kad tie, kurie nori – informacijos randa užsienio žiniasklaidoje, specializuotuose tinklapiuose. Deja, žmonės patys informacijos ieško tik tiek, kiek jiems būtina. O papildomų žinių retai reikalauja.

Lietuvoje diskusijos apie atšilimą prasideda prie „kalėdinio butelio“. Iš serijos „mano laikais taip nebūdavo – pusnys iki bambos siekdavo“. Tačiau rimtesnių pokalbių ar informacijos mainų nelabai yra.

Viena vertus, mes nesame tiek teršianti valstybė, kad ES mus imtų spausti, o atsisakę senų elektros lempučių ir plazminių televizorių, galime net jaustis prisidėję prie planetos išsaugojimo.

Kita vertus, net nenumanome, kaip kas pasikeis. Nerandu net paspėliojimų, koks bus Baltijos jūros druskingumas, kokios žuvys ten plaukios. Ar labai pakils vandens lygis? O kaip pasikeis žemės ūkis? Ar pasidarys pelningiau auginti kukurūzus, o gal vis dar bus geras bulvių derlius?

Klausimai gal ir atrodo juokingi, tačiau jie reikalingi visuomenei, kad ši, atšilimo atveju, galėtų mąstyti, kaip keisti gyvenimo sritis, priklausančias nuo klimato: žvejybą, žemės ūkį, etc.

Deja, kol kas visiška apatija, lyg tai būtų kažkur toli ir mūsų visiškai neliestų.

Naujos partijos – prorusiškos, prolenkiškos, tik ne lietuviškos

Kazimiera Prunskienė nebijo būti pavadinta prorusiškos partijos lydere.

Suprantama, per kitus rinkimus ji gaus solidžią dalį balsų. Tie, kurie pasiilgo socialistinio rojaus arba nesijaučia lietuviais esą – pasirinks K. Prunskienę. Puikus, sakyčiau, būdas parkeliauti į politinį ringą. Visai kaip paprastoje rinkoje – pamatei laisvą nišą ir įkūrei firmą, tenkinančią poreikius.

Visos partijos pasiskirstė vaidmenis: vienos puola į ES, kitos apskritai myli Vakarus, keletas yra už Rytus. O palaukit, kurios yra už Lietuvą?

Turiu omenyje, ne oficialiai deklaruojamas mintis, o darbus. Suprantu, kad konservatoriai stengiasi dėl Lietuvos, tiesiog laikas toks – daryk ką nori, vis vien liksi atpirkimo ožiu.

O jei kalbant rimtai, bijau, kad greitu laiku žmonės atsisuks į tokias partijas kaip Frontas. Vien todėl, kad įvairios politinės jėgos malasi, nevykdo pažadų, o štai radikaliosios partijos, su savo nesąmonėmis, visada juda ta pačia kryptimi. Kitaip sakant, žmonės pažiūrės, kad visos blogos, bet tokia partija kaip Frontas bent jau nuspėjama…

Beje, gal kas žinot tikslų politinių partijų skaičių Lietuvoje? Aš jau seniai pasimečiau…

Žydšaudžių tauta, arba nelanksčios doktrinos

Aš esu nusistatęs prieš lygias teises. Moterų ir vyrų, tautų, rasių.

Tačiau tik tada, kai šios peržengia visas ribas. Pavyzdžiui, kai renkamasi iš dviejų visiškai lygių žmonių ir pasirenkama juodaodį, nes jo rasė kažkada kentėjo. Turbūt suprantate, ką turiu omenyje. Kai bandoma atsilyginti kažkam už praeities skriaudas, nereikia imti ir iškelti jo aukščiau visų.

Būtent dėl to aš pritariu Remigijaus Šimašiaus mintims.

Deja, pastaruoju metu įvairiose srityse matau vien dėliojimą į lentynėles su užrašais „geri“, „blogi“. Mano menku supratimu, visa tai yra dėl nelanksčių pozicijų ir noro pateikti vieną nenuginčijamą tiesą.

Sutinku, kad Lietuvoje žuvo daug žydų. Sutinku, kad dalis lietuvių prisidėjo, tačiau sulyginimas mūsų tautos su žydšaudžiais tolygus visus rusus pavadinti komunistais, amerikiečius vergvaldžiais ir pan.

Tiesa, jei gerai pamenu, dar ir mokyklos vadovėliuose buvo aiškinama, kad dalis žydų buvo nužudyti dėl kitų priežasčių – ne dėl tautybės – dėl politinio raudonumo.

O kaip jaunas žmogus galiu pasakyti tik tiek, kad kas kartą, kai perskaitau tokias publikacijas, imu jausti pykti. Taigi pati tauta skatina jos nemėgti. Jeigu būtų palaikomi draugiški santykiai, o pas lietuvius nebūtų nuolat ieškoma antisemitizmo apraiškų, jaunoji karta gal net gailėtų šios tautos. Tačiau kai kurios, kažkada engtos žmonių grupės, negali gi bent kiek savo įsitikinimų lenkti, nes jie lūš dėl sustabarėjimo.

Beje, man nuolat kyla toks klausimas. Esu gimęs Kretingoje. Ten yra žydų kapinės. Ne tokios, kurių reiktų ieškoti po žeme vos tik išdygsta prabangus pastatas, o visų pripažįstamos. Hmmm… Išvirtę antkapiai, neprižiūrima vieta. Kodėl tie, kurie taip rūpinasi žydų istorija, neatvyksta ir nepabando visko sutvarkyti, restauruoti tam tikrų detalių.