Mėnesio archyvas: 2010 m. balandžio mėn.

GRAFFITI: SAUGOTI AR APSISAUGOTI?

Nerasime, ko gero, pasaulyje miesto, ant kurių sienų nebūtų nupieštas ryškiaspalvis graffiti. Patinka mums tai ar ne, tačiau išvengti negalime, nes tai neatskiriama modernaus miesto kultūros dalis. Diskusijos apie šį reiškinį – menas tai ar vandalizmas visuomenėje negęsta nuo pat graffiti atsiradimo pradžios. Miestų savivaldybės sienų valymui kasmet skiria tūkstantines sumas, o paveldosaugininkai graffiti pripažinti kaip tam tikra kultūros paveldo dalimi, matyt, dar šiandien nėra tinkamai pasiruošę.

Graffiti – gyvoji miesto kultūra

Šiuolaikinė graffiti piešimo ant sienų kultūra susiformavo Niujorko gatvėse aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o pirmieji graffiti Lietuvoje atsirado maždaug 1993-1994 metais.

Gatvės meno esmė, pasak prof. Gintauto Mažeikio, kuris pirmasis Lietuvoje moksliškai analizavo šį reiškinį, tai kūrybinė laisvė ir siekis atskleisti graffiti kūrėjo individualybę, novatoriškumą, originalų piešimo stilių. Neretai piešiniai turi ir tam tikrą politinę prasmę kaip protesto akcija.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė tikina, kad graffiti reiškinys neabejotinai pasaulyje suvokiamas kaip tam tikra modernaus miesto dalis.

„Graffiti – gyvoji miesto kultūra, tačiau jokiu būdu tai nėra nematerialusis kultūros paveldas“, – kalbėjo pašnekovė.

Jei gyvoji kultūra nėra nematerialusis kultūros paveldas, tuomet kyla klausimas, kas tai yra?

Paveldosaugininkės siūlymu pasiskaitau UNESCO organizacijos pateiktą apibrėžimą:
Nematerialus kultūros paveldas suprantamas kaip ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susiję kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija. Jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui.

Everystockphoto.com nuotrauka

Everystockphoto.com nuotrauka

Savivaldybė kovoja su graffiti piešėjais

Daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje graffiti piešimas yra nelegalus, todėl „sienų marginimas“ be savininko sutikimo yra laikomas vandalizmu ir baudžiamas pagal įstatymus.

Vilniaus savivaldybėje šiuo klausimu įsteigta net prevencijos darbo grupė kovai su graffiti piešėjais sostinėje. Šios darbo grupės pirmininkas, miesto viešosios tvarkos departamento vadovas Gintaras Tamošiūnas sako, kad graffiti piešėjams kuriamos specialios erdvės, kurių mieste vis daugėja: jau yra Olimpiečių gatvėje, prie Neries krantinės, Konstitucijos prospekte bei V.Kudirkos aikštėje esančioje požeminėje aikštelėje.

„Tačiau vis tiek piešinių atsiranda ant pastatų ir kitų objektų“, – sako pašnekovas.

Todėl kovoti dažnai tenka radikalesnėmis priemonėmis, o pašalinti nuo sienos graffiti savivaldybei padeda tam specialiai sukurta bendrovė „Saugrafa“, kuri, pasak miesto graferių, piešinius sostinės senamiestyje „negailestingai“ nuvalo vos per kelias valandas.

Vertingiausias kultūros objektas – graffiti piešiniai

Ne visuose pasaulio miestuose graffiti yra laikomas tik nelegaliu vandalizmo reiškiniu. Australijos sostinėje Melburne graffiti turi gilias tradicijas, o šią modernaus meno kryptį gina net didžiausios nacionalinio kultūros paveldo organizacijos.

Šią savaitę žiniasklaidoje pasklido žinia, kad Melburno miesto komunalininkai per klaidą nuo vienos sienos nugramdė garsaus britų menininko Banksy graffiti, dėl kurio darbininkams net teko teisintis miesto valdžiai. Taip pat prieš trejus metus panašus likimas ištiko vieną menininko piešinį Londone. Statybininkai uždažė jo kūrinį, kuris buvo vertinamas 450 tūkst. dolerių (beveik 1 mln. litų).

Leistinų piešti ir gausiai užsienio turistų lankomų graffiti erdvių galima rasti ir netolimuose Europos miestuose. Gidų ir užsienio turistų grupių itin lankoma Topiel gatvė Varšuvoje, Tesnov rajonas Prahoje, Sydhavnen Kopenhagoje ir daugelis kitų vietų, kurios užsienio svečių lankomos kaip modernaus miesto kultūros bei jaunų menininkų kuriamos erdvės.

Grįžtu prie svarstymo, ar vis tik graffiti nėra nematerialaus miesto kultūros paveldo dalis; juk tai ir ilgainiui nusistovėjusiu veikla…, vaizdai ir išraiškos formos, susijusi su tam tikros bendruomenės kultūros erdve…, ši veikla reaguoja su savo aplinka, į sąveiką su gamta ir istorija…, o per kelius dešimtmečius yra perduodama iš kartos į kartą… (pagal UNESCO nematerialaus paveldo apibrėžimą).

„Kiekviena valstybė įsivardija tai, ką ji laiko kultūros paveldu. Nematerialioji kultūra suteikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, svarbu tai, su kuo tauta save tapatina“, – tvirtina Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė M.Valančiauskienė.

Pasak pašnekovės, minėtas Melburno miesto atvejis gali būti siejamas su aborigenų menais. Australijoje itin reikšminga vaizdinė piešimo kultūra, su kuria, ko gero, ir graffiti gali turėti įvairių sąsajų su tradicine kultūra. Lietuvos tradicinė kultūra su graffiti šiandien reikšmingesnių jungčių neturi.

„Reikėtų specialios komisijos, kuri analizuotų graffiti kaip tam tikrą kultūros procesą, norint, kad tai taptų paveldu, bet juk ne visi graffiti kūriniai gali būti vadinami menu, daugeliu atvejų, tai tiesiog chuliganizmas“, – kalbėjo moteris.

Tačiau paveldosaugininkė sunkiai ryžtasi spėlioti, kad po tam tikro laiko graffiti vis dėlto bus pripažintas nematerialiu kultūros paveldu. O gal?

„Plačiausia prasme tai jau yra paveldas, tačiau šiandien tikslingiausia apie graffiti būtų pasakyti, kad tai unikalus modernaus miesto tapatybės ir gyvosios kultūros pavyzdys“, – kalbėjo pašnekovė.

Homoseksualų eitynės: bijot penių jūros?

Po Burgis.lt įrašo negalėjau susilaikyti ir neišdėstyti savo pozicijos.

Kadangi viešojoje erdvėje yra ignoruojami kiti renginiai (paskaitos, parodos, diskusijos) ir iškeliamos tik eitynės (kažkodėl vadinamos paradu), tenka pranešti – nuogybių vargu ar sulauksite.

Tiesa, homoseksualų priešininkai, matyt, labai norėtų pamatyti ką nors vulgaraus, nes taip galėtų patenkinti savo ego ir pasakyti, „ar aš jums nesakiau“.

Įdedu keletą nuotraukų, kuriose užfiksuotos panašios eitynės Rygoje (berods). Pasakykit, ar šito jūs bijote?

#8 Laiko mašina, arba Lietuva po dešimtmečio

2020 balandžio 29

Pilietinis karas įsismarkavo. Baisiausia, kad kovos vyksta net dėl kelių priežasčių. Kedininkų maištininkai susijungė su Antivaivorykštinių būriais. Vienu metu buvo stipriai apgulta prokuratūra, tačiau paskutinę akimirką į pagalbą atskubėjo Antikedininkai, padedami prokuratūros būrių. Tuo tarpu Vaivorykštės kariuomenė buvo užsiėmusi riaušių malšinimu kažkur kitur.

Baisiausia, kad nei vienai, nei kitai pusei nepavyksta nugalėti. Jei pasisektų bent kurios nors pusės vadą patiesti, tada pilietinis karas nurimtų… Gal. Tačiau televizijos laidų vedėjai, nešantys būrių vėliavas, gerai saugomi. Vis nepavyksta prasibrauti link jų.

Aš jau kurį laiką laukiu mūsų politikų ryžtingų žingsnių. Deja, kol kas tik Gražulis pasako savo nuomonę. Kiti pasimetę žvelgia į gatvėse verdančius mūšius ir sprendžia – prailginti prekybą alkoholiu ar ne.

Pamenu, kaip viskas prasidėjo… Tiesiog įtempta reitingų kova tarp LNK ir TV3. Tačiau ta kova suskaldė visuomenę ir dabar tikras pragaras. Brolis stoja prieš brolį, žodinės užstalės kovos virto mirtį sėjančiais susirėmimais.

Dabar keikiu žiniasklaidos laisvę.

Facebook’inė reklama – geras kainos ir kokybės santykis

Artėjant Žurnalistų dienoms, vis užmetu akį į Lezudi.lt tinklapį. Tiksliau, į lankomumo statistiką. Kadangi turiu progą iš arčiau pamatyti, kaip veikia vienokia ar kitokia reklamos forma, skubu pasidalinti pastebėjimais.

Facebook’as – lyderis, pritraukiant žmones į puslapį. Šiuo atveju jis pritraukė 34% visų lankytojų, pralenkdamas visus reklaminius skydelius įvairiuose puslapiuose kartu sudėjus. Neblogas rezultatas.

Dabar nusileidžia tik tiesioginiam ėjimui į tinklapį. Tiesa, vakar buvo pradėti kabinti reklaminiai plakatai fakultetuose, todėl direct traffic gerokai šoktelėjo.

Deja, nesu reklamos specialistas, todėl kol kas negaliu kalbėti apie tikslinės auditorijos pritraukimą FB dėka, negaliu taip gudriai analizuoti duomenų, kaip tai daro ekspertai. Tačiau išvadą galiu padaryti paprastą – nors vis dar esu skeptiškas FB atžvilgiu, tenka pripažinti, kad šiuo metu jis yra nepralenkiamas reklamoje (na, gal TV tik jam nenusileidžia).

Ir čia turint omenyje, kad FB reklamuojamės be profesionalios strategijos ir žinomo prekinio ženklo. Žavu.

Priverstas sportuoti

Kadangi tinklaraštis – asmeninis dalykas, tai papasakosiu šiek tiek naujienų iš savo pasaulėlio.

Maratonas pas gydytojus baigėsi. Diagnozė labai aiški: daugiau miego reikia ir… sportuoti. Nepamanykit, kad nuo sėdėjimo sparčiai ėmiau plėstis, tiesiog keisti skausmai krūtinėje buvo nugaros raumenų susilpnėjimo požymis. Vaistas tik vienas – fizinis krūvis.

Vienas mano bičiulis taikliai išsireiškė – vos tik apleidžiu sportą, jis pas mane vienu ar kitu būdu grįžta priverstinai. Gaila, kad teks vėl investuoti – šį kartą į sportinę aprangą.

Tačiau kaip gerai, kai tokios ligos, kurias sportu išgydyti gali;)