Mėnesio archyvas: 2010 m. liepos mėn.

Juos aš gerbiu

Kadangi įvairūs tinklaraštininkų grandai ir toliau peza dėsto savo mintis apie piratavimą ir įvairių kūrinių naudojimą, papezėsiu išdėstysiu vieną dalyką ir aš. Apsistosiu tik ties muzika.

Jos aš klausau labai mažai. Neklausau radijo, nežiūriu MTV, neskaitau bulvaro (nebent reikia darbui arba labai jau rekomenduoja kas nors), todėl nieko nesuprantu apie tai, kas vyksta muzikinėje padangėje.

Klausau iš esmės tik kelias grupes ir atlikėjus: G&G Sindikatą, Liną Adomaitį, BIX ir Makejevą. Žinote ką? Man nereikia pirkti šios muzikos, nereikia nelegaliai jos siųsti. Nueinu į Frype.lt sukurtus šių atlikėjų puslapius ir ten esančiame grotuve pasiklausau norimų dainų. Viskas.

Taigi aš juos gerbiu. Jie man sudaro galimybes klausytis jų muzikos, aš stengiuosi nueiti į jų koncertus ir ten patūsavot. Sumoku už bilietą ir jaučiu pagarbą atlikėjams. Abipusis ryšys.

Štai ir savaitgalį trenksiuosi į Varėną tik dėl Sindikato.

Emigracija ir kolegijų baimė

Šiandien su fotografu važinėdami po Varėnos rajoną, įsikalbėjom apie emigraciją. O dar per žinias pranešė, kad Lietuvą per praėjusius metus paliko 15 tūkst. žmonių.

Atrodo, baisu, tačiau iš mūsų abiejų pažįstamų rato į platųjį pasaulį laimės ieškoti išvyko (pasistengsiu neįžeisti) tik neperspektyvias specialybes turintys, tačiau prekybos centre dirbti nenorintys žmonės, visiški nevykėliai arba šiaip dundukai.

Tikiu, kad pabėgo ir perspektyvių žmonių – įvyko „protų nutekėjimas“. Tačiau apverkti padėties nesiruošiu. Labiau linkstu kaltinti mūsuose įprastą sprendimą įstotį į bet kokią specialybę universitete, vietoj to, kad pasirinkus normalią specialybę kolegijoje, užsitikrinti ateitį.

Pagalvokit, jei išneršia universitetai per metus po keletą šimtų nereikalingų specialistų, kurie su savo diplomu nenori žemintis ir bėgti dirbti bet kokio darbo, kas belieka – dirbti bet kokį darbą užusieniuose.

Gal ir persūdau, bet tai viena iš problemų, mano menku supratimu.

P.S. Rytoj (liepos 28) mano gimtadienis. Gėlių ir saldainių negeriu, tačiau sveikinimus mielai priimsiu komentarų forma (nenorėjau daryti atskiro įrašo, tad pridedu prie šio informaciją).

Miško broliai, talibai ir t.t.

Už šitą įrašą, manau, susilauksiu daug kritikos. Tačiau negaliu susilaikyti.

Apie Wikileaks nutekintus dokumentus turbūt jau žinote. Girdėjote ir apie JAV oro išpuolį prieš nekaltus piliečius.

Girdėjote ir tai, kad talibai taip pat žudo nekaltus žmones už pagalbą amerikiečiams.

O gal dar nepamiršote lietuvių istorijos vadovėlių, kuriuose pasakojama, kaip partizanai kovojo su stribais? Tiesa, stribus vadino tiesiog kolaborantais, o ne Sovietų pagalbininkais.

Tai kodėl talibai prilyginami teroristams, blogiečiams, o partizanai – geri?

Žinoma, dėl viešosios nuomonės formavimo. Nors negaliu teigti, kad talibai prieš Afganistano okupaciją (karinę intervenciją/misją – vadinkit kaip norit) elgėsi gerai: nepaisė tarptautinės teisės, žmogaus teisių. Tačiau negaliu teigti, kad nepritariu priešinimuisi NATO kariams. Talibai tiesiog kurį laiką pralaimėjo informacinį karą. Dabar tai gal pasikeis.

Analogiškoje Afganistanui situacijoje gal elgčiausi taip pat kaip talibai. Na, gerai – pabėgčiau į užsienį ir būčiau išeivis patriotas, kuris grįžtų atgalios, kai viskas pasibaigę ir galėčiau porinti pasakėles, jog kovojau prieš okupaciją. Žodžiais. Kur nors saugiai. Ir galbūt būčiau pavadintas teroristu arba šiaip blogiuku. Nepamirškite, kad miško broliai Sovietinėje propagandoje buvo vadinti tiesiog banditais. (Beje, rusai, pavyzdžiui, čečėnus ir dabar vadina tiesiog teroristais.) O dabar mes apdainuojame partizanus, giriame už drąsą, nors jie taip pat nebuvo šilkiniai. Niekur nėra vien tik gerų arba vien tik blogų žmonių.

Tačiau dabar nuomonė apie talibus kaip teroristus keičiasi. Niekas neslepia, kad JAV remiama Afganistano valdžia visiškai korumpuota, pagalba nueina perniek. Pripažįstama, kad puolami daugiausia tie regionai, kurie padeda NATO kariams. Jei taip ir toliau – galėsiu pasidžiaugti, kai bus pripažinta, jog talibai nors ir žiaurūs, tačiau neverti suabsoliutintų blogiukų vardo. Karų juk nebūna be aukų.

Komjaunuolis keičia vardą

Na, nusprendžiau, kad jau laikas nebesislėpti iš pseudonimo. Nors kiekvienas galėjo pažiūrėti, kas slypi už komjaunuolio slapyvardžio, pagalvojau, kad laikas keistis.

Na, o pokyčiams pats geriausias dalykas – tikras vardas.

Taigi nenustebkite, jei nebepamatysite tekstų, kuriuos parašė komjaunuolis. Aš niekur nedingau, tik persikrikštijau;) Tiesa, su klaida – būsiu be „Ū“.

Apie abejingumą

Prieš keletą savaičių Vilniaus autobusų stotyje stebėjau „vagies gaudymą“. Deja, prisidėjau tik tuo, kad nužvelgiau kaip vagis gaudo.

Žmogus, kuris jį vijosi, šaukė „Gaudykit vagį“, bet minia tik prasiskirdavo, duodama kelia bėgikams. Neatsirado nė vieno, kuris įsikištų.

Šią savaitę ryte išėjęs į kiemą užuodžiau dūmus. Kitoje gatvės pusėje vieno daugiabučio kieme degė automobilis. Susirinko nemenka žioplių minia, stebėjusi, kaip automobilio savininkas bėgo su kibiru vandens ir gesino automobilį.

Šūktėlėjau, ar kas iškvietė gaisrinę. Minioje tik pamurmėjo „nežinau, gal“. Tiesa, netrukus išgirdau sirenas. Berods, kvietė pats savininkas.

Išvadų, manau, nereikia.