Mėnesio archyvas: 2011 m. vasario mėn.

Blevyzgos apie priešrinkimines blevyzgas

Nusprendžiau atidžiau FB paskaitinėti liaudies balsą – komentarus po įrašais, susijusiais su artėjančiais rinkimais. Pabandykit ir jūs tarp savo FB draugų sienų palandžioti – gal pasijuoksit.

Įsivaizduokim, kad FB naršymas tas pat, kas ir visuomenės apklausa. Tokiu atveju rezultatai maždaug tokie:

Visi vagys. Labai mėgstu šį abstraktų teiginį. Niekas negali tiksliai parodyti pirštu, pasakyti ką vienas ar kitas padarė blogai. Tačiau faktas, kad visi politikai (ypač sėdintys ne pirmą kadenciją) yra vagys. Kaip ką iš ko vagia – nesvarbu.

Aš mėgstu prie tokių abstrakčių teiginių pridėti dar tokius: visi policininkai – kyšininkai, visi kairiarankiai – gėjai, visi bedarbiai – tinginiai.

Pažadai – melas. Man rodos, politikai turėtų taupyti ir nesireklamuoti. Vis vien mūsų liaudis puikiai žino, kad bet kurios partijos pažadai yra visiška nesąmonė. To neišpildys ir tik apgaus (žiūrėti viršuje).

O po to prideda, kad nebalsuos vis vien. Aš irgi nebalsuosiu, bet būtent dėl to susilaikau nuo tam tikrų išsireiškimų.

O šiaip visiems linkėčiau rinkimines agitacijas vertinti blaiviai. Be perdėto pykčio, bet ir ne per daug naiviai. Gero rinkimų savaitgalio balsuojantiems, o mes, susilaikantieji, eikim keliais aplink savivaldybes.

O aš nebalsuosiu…

Tai nėra piktas antidemokratiškas įrašas. Tiesiog studentui balsuoti velniškai problematiška, todėl to ir nedarysiu.

Pirmiausia, jau treti metai gyvenu Vilniuje. Balsuoti turėčiau ten, kur esu registruotas (Kretingoje), bet spėkite, ar aš bent kiek plačiau domiuosi savo gimtojo miesto politinėmis peripetijomis? Vietinio laikraščio pervertimas, kai grįžtu pas tėvus – nėra domėjimasis.

Taigi daug aktualiau man yra sostinės politikieriai. Tačiau nuomojamame bute neprisiregistruosiu, o registruotis Savivaldybėje nenoriu. Nelabai suprantu, kas bus jei, pavyzdžiui, manęs ieškos policija? Laiškus gaus Savivaldybė, ar ir toliau tėvai Kretingoje gaus juos?

Žinoma, kai kalbama apie rinkimus į Seimą, aš nepatingiu trenktis ten, kur esu registruotas, nes situacija kita. O dabar pabūsiu nepilietišku.

Nebent mano durna galvelė ko nors nežino (o taip tikrai yra) ir yra koks nors būdas balsuoti ten, kur nori ir spręsti to miesto politikierių likimus, kurio nori.

Po vakarienės su J.Assange

Taigi šiandien dalyvavau simbolinėje vakarienėje/diskusijoje dėl spaudos laisvės. Plačiau apie šią tarptautinę idėją galite perskaityti čia.

Mintis maždaug tokia, kad įvairiose šalyse susėdama prie vakarienės stalo ir kalbama apie žiniasklaidos laisvę, jos svarbą ir pažiūrime Wikileaks įkūrėjo J.Assange tostą.

Mielai pasidalinčiau ir J.Assange video, tačiau jos bent kol kas yra su slaptažodžiu, kurio aš nežinau. Tad pasidalinsiu tik nuotrupomis iš diskusijos apie žiniasklaidą, vykusios Vilniuje.

Diskusijos metu aš nuoširdžiai tylėjau, nes, mano manymu, jai trūko struktūros ir aiškumo. Kalbėta ne tiek apie spaudos ir žodžio laisvę, kiek apie tai, kokiu būdu sukurti naują žurnalistiką, nepaklūstančią dabartiniams rėmams, pajamų šaltiniams ir pan.

Badaukit, bet darykit „tikrą“ žurnalistiką. Turbūt taip galima įvardinti vieną iš nuomonių. Keistas ir, manau, kreivas požiūris, kad žurnalistas privalo būti nusususiu, apiplyšusiu ir neturinčiu ko valgyti vargdieniu, bet daryti kažką tokio.

Žurnalistas yra darbuotojas. Darbuotojas gauna atlygį. Geras darbuotojas gauna didelį atlygį. Ir jis nebūtinai privalo daryti tai, kas laikoma „bloga žurnalistika“. Lygiai taip pat kaip kitų profesijų atstovai nebūtinai daro chaltūra ir vis vien sugeba uždirbti.

Mistifikuojame profesiją, manau.

Blogi, blogi reklamdaviai. Čia jau tokia dalis, kuriai ir aš šiek tiek pritariu. Reklamdavių, politikų, įvairių asmenų įtaka egzistuoja. Tiesa, dažnai kalbama abstrakčiai ir pirštu nenurodoma, kas ir kur. O jei nurodoma, tai be įrodymų.

Tačiau čia kiekvieno sąžinės reikalas. Mano jaunatviškas idealizmas (aha, senstu, bet dar idealizuoju) vis dar sako, kad galima ir neperžengti savo įsitikinimų, nepadlaižiauti reklamdaviams ir dirbti. Nors ką čia bedarbis studenčiokas gali aiškinti.

O šiaip diskusijos apie žiniasklaidą, žurnalistus ir spaudos laisvę man patinka. Nors mintys dažniausiai gerokai kartojasi, problemos lieka kalbose, bet kalbos yra pirmas žingsnis.

Eilinė rinkiminė agitacija

Nusitrenkiau į taip vadinamą smulkiųjų verslininkų mitingą prie Seimo. Tiesa, tik pusvalandžiui. Gal todėl nelabai ką ir supratau.

Tiesa, dėl kasos aparatų turguose tvirtos nuomonės neturiu, tad susilaikysiu nuo komentarų šia tema. Užtat pasismaginau politikierių besiklausydamas.

Pagrindinis argumentas, kurį per tą pusvalandį spėjau išgirsti, buvo tas, kad A.Kubilius yra bailys, nes neateina „pažiūrėt liaudžiai į akis“. O šiaip išgirdau priešrinkiminius lozungus apie tai, kad viena ar kita frakcija remia žmones, siekia, kad gyvenimas gerėtų ir tik konservatoriai yra kraugeriai.

Gal ir kraugeriai. Tik vat gaila nežinau, kiek opozicijos atstovų susilaikė, arba, kaip mūsuose priimta, net nedalyvavo, priiminėjant sprendimą dėl kasos aparatų. Bet nežinau, tai ir patylėsiu.

O šiaip tai ore dvelkia artėjantys rinkimai. Kiekvienas pirstelėjimas dabar panaudojamas agitacijoms. Na, kodėl ne. Renginukas, kurį ir per žinias parodys, liaudis galės pamatyti tuos, kuriems be išlygų rūpi kiekvienas žmogelis.