Mėnesio archyvas: 2011 m. balandžio mėn.

Gyvenkime draugiškai?

Valdemaras Tomaševskis neseniai dar labiau užkaitino ir taip įkaitusius lietuvių ir lenkų santykius. Skatinimas lietuviams integruotis savo šalies sostinėje ne tik perdėtas, bet ir, mažų mažiausiai, nepaskaičiuotas.

Norisi politikui pasakyti katino Leopoldo išmintį: „Gyvenkime draugiškai“.

Tenka pripažinti, kad lenkai tikrai nėra atvykėliai Vilniuje ir jo apylinkėse. Bent jaunoji karta, gimusi ir augusi jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nors jie yra tautinė mažuma, tačiau jų geras gyvenimas priklauso ir nuo to, kaip gyvuos valstybė. Paprastai sakant, jei mūsų politikai mažiau dėmesio skirs tautiniams lozungams, o daugiau dėmesio skirs kitoms sferoms, geriau gyvens tiek lietuviai, tiek lenkai, tiek ir rusai, baltarusiai ir kiti.

Tačiau šiuo metu lengviau rėkauti apie tautines integracijas, bet nieko konstruktyvaus nepasakyti apie sostinės ateitį. Nesiremiu objektyviais tyrimais, todėl kalbėti apie realius skaičius negaliu, tačiau bent mano aplinkoje esantys tautinių mažumų atstovai yra įsilieję į Lietuvos (konkrečiai – Vilniaus) kultūrinį, ekonominį gyvenimą. Ne tik ima, bet ir duoda.

Taigi nematau prasmės, kodėl jie turėtų rėkti apie tai, kokie jie skriaudžiami. Tačiau ponas V.Tomaševskis rėkia. Gal išprovokuotas žurnalistų, gal tiesiog blogai išsimiegojęs, o gal norėdamas papolitikuoti ir pritraukti daugiau balsų tų, kurie jaučiasi skriaudžiami lietuvių.

Savo garsiais lozungais politikas tik skatina pyktį, o ne prisideda prie geresnio gyvenimo kūrimo.

Gal tikrai nusistatykime tikslus ir jų siekime bendrai, nes nei lenkai, nei lietuviai iš Vilniaus niekur nedings ir mums kartu gyventi reiks, jei tik pasiseks, daug šimtų metų. Gyvenkime draugiškai.

Apie vienos laidos užkulisius

Noriu pasidalinti nuoroda į moksladraugės tekstą, kuriame ji neva atskleidžia visą virtuvę su bjauriomis paslaptimis (būtinai perskaitykit – ar gali taip nacionalinė televizija daryti?).

Vartoju žodį „neva“, nes tos laidos ir jos internetinio puslapio taip atidžiai nesekiau, kad galėčiau sutikti arba prieštarauti kaltinimams.

Tekstas pasirodė tik šiandien, o jau išgirdau gandų apie jo atsiradimo priežastis. Vadinasi, pakankamai svarbi tema užgauta, tik nežinau iš kurios pusės…

Dalinuosi tiesiog tam, kad vertintų protingesni už mane skaitytojai…

Gimdymo loterija

Delfi praneša, kad

Didžiosios Britanijos gamtininkas, gamtos fotografas ir televizijos laidų vedėjas Chrisas Packhamas pareiškė, kad vienintelis būdas apsaugoti mūsų planetą – tai riboti žmonių populiacijos augimą.

Iš tikro manau, kad gamtininkas visiškai teisus, o jo siūlymas skatinti mažesnį vaikų skaičių mokesčių lengvatomis net kiek per švelnus. Štai mano pasiūlymas.

Paskaičiuojame, kiek žmonių galėtų/turėtų būti kiekvienoje valstybėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje neturėtų gyventi daugiau negu 5 milijonai gyventojų. Tam, kad nenualintume svieto.

Taigi dabar apie tai, kokiu būdu būtų reguliuojama. LOTERIJA! Kiekviena vaisinga moteris, norinti susilaukti vaikų turėtų galimybę dalyvauti valstybinėje loterijoje. Jos metu laimėtų tiek moterų, kiek nustatyta kvotų penkmečiui.

Jokių peštynių dėl darželių, geresnių mokyklų, mažesnė migracijos rizika, o po kokių dviejų kartų būtų subalansuotas pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių skaičius. Taigi būtų sėkmingesnė ekonomika.

Tiesa, pašaliniai efektai būtų tokie, kad tektų visiškai atsisakyti sekso. Supraskite, gumytė gali plyšti, tabletę galima pamiršti išgerti. Todėl šią privilegiją išnaudotų tik tie, kurie laimėtų loterijoje.

O visi bevaikiai galėtų mėgautis amžina paauglyste. Po darbų paprasčiausiai keliauji į vakarėlius, koncentruojiesi į savo hobį ir nekvaršini galvos dėl kažkokių zyziančių pyplių. Ir tuo pačiu realiai prisidedi prie pagalbos žemės planetai.

P.S. Chrisas Packhamas – gamtininkas. Ar gamtininkų nemoko, kad viena pagrindinių gyvų organizmų pareiga/tikslas/nesvarbu-kaip-pavadinsi yra susilaukti palikuonių?

Tradicijų ir technologijų derinimas

Na, pavadinimas gal ne visai tikslus. Tiesiog už akių užkliuvo video, kuriame kinai mirusiems aukoja iPhon’us ir panašius gėrius.

Dabar gal atrodo kiek keistai, bet, kita vertus, jei kažkoks daiktas yra prabangos, kodėl jo popierinio prototipo neaukoti.