Mėnesio archyvas: 2011 m. birželio mėn.

Kaip komjaunuolis ir gelžkryžis Varšuvoje su lenkais taikėsi

Po to, kai degradavome sesijos metu, aš ir Egidijus iš Geleziniskryzius.lt nusprendėme, kad laikas daryti tvarką ir baigti tą tautinę nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų. O kur ieškoti viso šito mėšlo šaknų? Žinoma, kad Lenkijos sostinėje.

Kadangi mes esame vyr. redaktoriai tinklaraščių, kurie turi liūto dalį visos Lietuvos žiniasklaidos, nusprendėme, kad galime leisti sau pasidaryti tokią komandiruotę redakcijos sąskaita. Važiavome aukščiausia klase (50 lt. „į abu galus), užsisakėme prabangiausią viešbutį Lenkijoje (hostelį „Oki Doki“) ir pradėjome ieškoti nesantaikos šaknų.

Štai kas paaiškėjo kelionės metu, mielieji.

Lietuvos lenkai iš tikro ne dėl kokių nacionalistinių paskatų ar nesantaikos kurstymo nenori mokytis lietuviškai. Problema, kodėl jie taip saugo įvairius dalykus lenkų kalba yra ta, kad jie nori išmokti kalbėti lenkiškai. Štai vietinis entelektualas (nuotrauka apačioje) išaiškino mums, kol gėrėme alų restorane, kur jis dirba, kad Lietuvos lenkai visai ne lenkai. Jis juos įvardino pa prostininkais. Na, tarmė tokia. Tad po bokalo kito mane apšvitimas ištiko. Lenkai bijo ne mokytis lietuviškai, o bijo, kad jei mokysis lietuviškai, tai jų lenkų kalbos akcentas dar labiau padidės. Tada jau ne tik tokie entelektualai, kaip sutiktas restorane, nelaikys jų saviškiais, bet net ir eilinė pardavėja pradės aiškinti, kad nesuprantą, ką jie kalba. Tad, mielieji, vietoj to, kad pyktumėte, geriau supraskit ir užjauskit.

Dar visiškai suprantamas mūsų mielųjų lenkų noras sėdėti Vilniuje, nors juos čia visi skriaudžia, ir dėl to, kad lietuvaitės tikrai vienos gražiausių. Bent aplinkinėse valstybėse. Mes su Egidijumi atsisėdome ant suoliuko ir skaičiavome gražias, vidutines ir baisias merginas. Jei atmintis neapgauna, iki vidutinių pritempėme kokias penkias ir tos pačios kalbėjo angliškai arba rusiškai. Hm…

Tačiau turime ko pasimokyti iš savo kaimynų. Paveldas, mielieji. Jį reikia saugoti ateities kartoms. Pavyzdžiui, aš radau savo Meką. Kaip Komjaunimas.lt vyr. redaktorius supratau, kad mano gyvenimo svajonė išsipildė. Kas kartą, kai man bus sunku, o aplinkiniai aiškins, kad aš blogų politinių pažiūrų, atvyksiu čia:

Tad grįžęs Lietuvon nusprendžiau, kad neigiamai nebegaliu žvelgti nė į vieną lenką (Tomaševskis ne lenkas – jis politikas). O tiems, kuriems nepakako aukščiau išsakytų argumentų, pasakysiu bendrą lenkų ir lietuvių požiūrį. Kai tik prabildavau Varšuvoje rusiškai, žmonės su manimi nesikalbėdavo. Net aptarnavimo srityje dirbantys lenkai kainas man vis vien sakė maždaug taip: pšeš pšš pššššššš. O kai pirmiau prabildavau angliškai ir tik po to, kai pamatydavau, kad žmogus nesupranta, prašnekdavau rusiškai, jie mielai su manimi bendraudavo. Prisipažinkit, ar ne panašiai elgiatės Lietuvoje?

Šiek tiek daugiau foto – FB puslapyje.