Mėnesio archyvas: 2011 m. liepos mėn.

Ar apsimoka sveikai gyventi?

Delfi.lt skelbia pasvarstymus apie tai, kaip reiktų diferencijuoti sveikatos draudimą. Sąmoningai vadinu tai pasvarsymais, nes nuolat atsiranda įvairių sveikuolių, kurie bando savo pažiūras įkišti likusiai gyventojų daliai.

Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai „paskatinimai“, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra „sveikai nuaugęs“, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog „putlutis“. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: „Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys“.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

Kaip Švyturio-Utenos alus šauna pro šalį (papildyta)

Tai, kad Švyturio-Utenos alus neleido streikuoti darbuotojams man pasirodė negražu, bet per daug į šią temą nesigilinau. Tiesa, gavęs FB pakvietimą į alaus boikotą mielai prisijungiau. Vis vien pastaruoju metu dažniau geriu kitas alaus rūšis, kurios yra su skoniu. Tačiau ne apie tai kalba.

Šiandien užmačiau, kad grupės (įvykio) įkūrėjas gavo štai tokį pranešimą iš FB:

We have removed or disabled access to the following content that you have posted on Facebook because we received a notice from a third party that the content infringes or otherwise violates their rights: Event main image: ŠVYTURIO – UTENOS ALAUS BOIKOTAS.

Tai štai. Dabar jau ir aš aktyviau prisidedu prie idėjos skleidimo, nors būčiau tiesiog pasyvus stebėtojas. Internetų amžiuje PR specialistai turėtų galvoti, o ne pulti užčiaupinėti žmones. Net jei tai pasireiškia tik paveikslėlio šalinimu.

Taigi kviečiu visus prisidėti prie šio alaus boikoto. Eikite pirkti smulkiųjų aludarių produktų: varniukų, čižo, jovarų, ajarų, dobilų ir kitokių skanėstų.

O tuos, kurie bando tildyti žmones, palikite su savo alumi dulkėti.

Papildymas. Kadangi su manimi susisiekė PR atstovė, sąžininga būtų pateikti jos išsakytus faktus (teksto neperrašysiu, pridedu trumpai perfrazuotą pasikalbėjimą).

Streikuoti uždraudė ne Švyturys, o teismas. Pats Švyturys negali nieko uždrausti, viskas yra vykdoma pagal įstatymus. Taip pat, jos teigimu, ne PR agentūra kreipėsi į FB, prašydama panaikinti nuotrauką. Turbūt susisiekė kas nors iš Švyturio (tačiau tai nėra tiksliai žinoma kol kas). Kadangi prekės ženklas negali būti naudojamas kur papuola.

Taip pat boikotuoti alų būtų nelogiška, nes tokiu atveju krenta pardavimai, dėl to kristų ir atlyginimai. Berods, nepamiršau nieko paminėt.

Ir taip, esu subjektyvus, bet, kai kas nors paprašo, galiu išsakyti ir jų poziciją.

Manipuliacijos tragiškais įvykiais

Norvegijoje įvykusios žudynės sukėlė ne tik visuotinį tokio teroro akto pasmerkimą, bet ir skirtingų politinių (arba politiškai idėjiškų judėjimų) subruzdimą. Kadangi Andersas Behringas Breivikas suprantamai ir tiesiai neatskleidžia motyvų (juos žada išdėstyti teisme), kiekvienas bent kiek suinteresuotas žmogus bando tempti įvykius sau naudinga tėkme.

Skirtingos versijos, žinoma, sveikas dalykas, tačiau kurį laiką stebėjęs skirtinguose puslapiuose teikiamą skirtingą informaciją, pradėjau kiek piktai žvelgti į įvairius sąmokslo teorijos variantus.

Šiuo metu (kol rašau tekstą) žiniasklaidoje populiariausia versija yra ta, kad Andersas Behringas Breivikas yra antimusulmoniškų pažiūrų, savei laiko „grynu“ norvegu (supraskite, neonacis, arijas ar kažkas tokio). Tai, žinoma, nė velnio nepaaiškina, kodėl jis ėmėsi žudyti savus. Kai kurių internautų pastebėjimu, toks „grynas“ norvegas vargu ar imtųsi žudyti tokius pat grynus šalies gyventojus. Tačiau bandymas jį paversti neonaciu yra tam tikra prasme ir protingas politinis ėjimas. Europoje nacionalistiniai judėjimai kelia galvą dėl besimaišančių kultūrų, todėl tokio judėjimo susiejimas su teroristiniu išpuoliu gali būti labai geras būdas atitraukti kai kuriuos nuo tokių pažiūrų. Kadangi ta visuomenės dalis, kuri kol kas neturi aiškių idėjų, gali būti labai paveiki. Žinoma, tai tik svarstymas, o ne faktas.

Žinoma, patriotinių, nacionalistinių ar kaip juos bepavadinsi, pažiūrų žmonės turi ir savo versiją. Kuri, beje, iš pirmo žvilgsnio neatrodo visiška nesąmonė, nors realiai jokių motyvų neatskleidžia. Patriotai.lt galima rasti versiją, kad šis žmogus žudynes sukėlė dėl Izraelio gerovės. Tai lyg ir patvirtina jo antimusulmoniškas pažiūras. Bet tuo pačiu dar labiau sujaukia priežastis, kodėl buvo žudoma.

Iš dangaus nukrito ir teiginys „gėjų mylėtojas“. Pastarasis lyg ir nesisieja nei su judėjų myėjimu, nei su neonacizmu. Gal galima „pritempti“ prie teiginio antimusulmoniškumo. Tačiau tai irgi tik pritempinėjimas.

Taip pat kalbos netyla ir dėl masonų ložės. Dėl pastarosios nelabai galiu ką ir pasakyti. Net jei jis priklausė, kiek žinau, masonai patys juodo darbo (sąmokslo teoretikų įsitikinimu) nedarydavo.

Apskritai, jeigu Andersas Behringas Breivikas norėtų tapti legenda arba bent jau kurį laiką pabūti įžimybę, turėtų taip ir neatskleisti savo motyvų. Tada jį dar ilgą laiką įvairūs judėjimai stumdys pirmyn ir atgal, bandydami įrodyti, kad čia vienų ar kitų, „bet ne jų judėjimo“ sąmokslas.

P.S. Ar tik man pasirodė, kad dėl teroro visiškai Lietuvos žiniasklaida pamiršo kalbėti apie JAV finansines problemas?

Prasidės gotų medžioklė?

Delfyje pasirodė tekstas apie tai, kad nereikia kaltinti gotų subkultūros dėl įvykusių žudynių.

Ne šiaip, matyt, toks tekstas pasirodė. Suprato autorius, kad kaltų liaudis gi tikrai ieškos ir tai parodė ne tokios ir senos patirtys. Buvo įvykiai, kad nusižudė keletas paauglių merginų prieš keletą metų. Šoko nuo tiltų, iš balkonų. Jos priklausė, berods, Emo judėjimui. O gal gotės. Detalių nepamenu. Tačiau pamenu keletos publicistinių laidų seriją apie „keistus paauglių judėjimus“. Vos ne sektas, masines psichozes. Tėvai, saugokit vaikus, nes ir jie seks tokiu pačiu keliu. Ar daug pasekė? Kelios draugės supsichavo ir baigėsi.

Žinoma, žmonių, nesusiduriančių ir nesidominčių subkultūromis, reakcija buvo tokia, kokios ir reikia tikėtis. Ėmė pirštais badyt ir šnibždėtis. Tiesa, neteko girdėti, kad kas būtų pradėję kryžiaus žygius. Tačiau visko galima tikėtis.

Juokais paskaičiau komentarus ir štai, dalis lietuvaičių jau kudakuoja, kad judėjimas nesveikas ir reikia kaili vaikams lupti, jei šie prisidės prie tokių subkultūrų. Žodžiu, avies bandos sindromas. Su tokiais argumentais kaip „jei juoda – tai blogai“.

Tačiau tokius liaudies svarstymus būtent ir iššaukia žiniasklaidos elgesys: socialiniuose tinklapiuose talpinamų nuotraukų aprašymas, pabrėžimas nereikšmingos detalės, kokios nors citatos sureikšminimas. (Aš per sesiją dažnai parašau, kad noriu mirti arba kad kas mane nušautų. Manot, tikrai tuo esu įsitikinęs?)

Žinoma, žiniasklaida nekalba, kad skustomis galvomis berniukai dažniau duoda galvon, nes tokie neįdomūs – įprasti. O štai juodi žudikai – jau kaip iš siaubo filmo.

Na, aš siūlau nepamest galvos ir nepasiduot manipuliacijoms. Paauglys naktį galvos jums nenukirs, jeigu ir apsirėdys juodai.