Mėnesio archyvas: 2012 m. vasario mėn.

Jackaitės nekentėjai sustabdė blogą

Galbūt kai kurie pastebėjote, kad savaitgalį neveikė tinklaraštis. Ne, ne todėl, kad nusprendžiau parišti retai pildomą puslapį. Viskas daug sudėtingiau.

Praėjusią savaitę gavau laišką iš žmogaus, pasivadinusio Anonymas. Jis trumpai parašė, kad visokie Jackaitės pakalikai ant šio svieto neturėtų egzistuoti (matot, Komjaunimas – žodis baisus). Parašiau jam, kad išgraužtų, tai jis taip ir padarė.

Gavau atsakymą „Kaip nori“ ir netrukus Komjaunimas.lt redakcijoje įvyko trumpas jungimas. Visiškai suvanotas tinklaraštis atgavo kvapą tik šiandieną po sudėtingų operacijų, prie kurių, laimei, prisidėjo daug kietesnis už tą Anonymą Gediminas.

Žinutė aiški. Bet kuris, išdrįsęs mąstyti nepopuliariai, turi būti pasiruošęs mirčiai. Arba, XXI a. internetiniam nutildymui.

Laisvas žodis Lietuvoje niokojamas, o aš tapau diskriminuojamos ir engiamos kastos atstovu. Laimei, pasikeičiau praktiškai visus slaptažodžius ir oficialiai skelbiu karą tam Anonymui.

Padėsiantiems jį rasti galbūt atsidėkočiau bokalu alaus.

Apie pimpalų matavimus

Žiūriu aš savo FB sieną ir šypseną kelią. Vat bičiulis parėkavo, kad jo universitetas geresnis ir prasidėjo… Ir prisiminiau, kaip svarbu visiems matuot pas ką ilgesnis. Dėl gimtojo miesto, dėl baigtos mokyklos, dėl universiteto, dėl automobilio, kurį vairuoji. Atrodo, taip svarbu, o kai pažiūri iš šono – juokas ima.

Aš, matyt, visad buvau iš tų, kurie neturėjo ko matuot. Tai mokykla viena prasčiausių, tai miestas nedidelis ir (ką vienas kolega nuolat primena man) mažai kultūrininkų išugdęs ir t.t. Užtat nuot tokių veiksmų laikydavausi atokiai.

Ir ramiai šypsodavausi. Štai man aiškina, kad mano mokykla prasta. Prasta. Tikrai. O egzaminų rezultatai vienodi. Štai mano miestas mažai kultūrininkų išugdęs. Gal ir mažai. Bet sėdim toj pačioj auditorijoj, tą patį egzaminą laikom.

Oi, apie ką čia aš? Mintis nuklydo. A, taip. Jeigu esi su žmogum toj pačioj vietoj, tą patį pasiekęs, ar tikrai taip svarbu, pas ką buvo ilgesnis?