Mėnesio archyvas: 2012 m. liepos mėn.

Dabar visi motyvuokitės ir peikit save, kad būdami penkiolikos buvote apskriti nuliai

O ką jūs nuveikėte šią vasarą? Ką pasiekėte, kai buvote penkiolikos? Ir panašiai.

Tokiais pasakymais užsipildė FB ir, jei iš pradžių kėlė šypseną, tai dabar jau ėmė nervinti.

Nesuprantu, čia norima pakelti savižudybių skaičių, ar pasakyti, kad be medalio esi nulis?

Šaunu, jauna plaukikė jau tokio amžiaus pasiekė daug ir, tikėkimės, pasieks dar daugiau. Bet gal nebaksnokit dabar į kiekvieną penkiolikmetį ir neaiškinkit jam, kad jis nieko nepasiekė. Nu bet bliat, jis gal dabar knygas kremta ir po 15 metų jus, didieji motyvatoriai, nuo vėžio bandys išgelbėti.

Krikščioniškos vertybės jau ir pasaulietinėse mokyklose

Atrodo, kad įvairaus plauko davatkoms norintys įsiteikti politikieriai sėdi ne tik Seime. Skeptikas atkreipė dėmesį, kad Pasvalio vietos vadukai taip pat nusprendė prisigerinti, porindami bereikšmius žodžius apie krikščioniškas vertybes, kurių turi laikytis mokyklų vadovai.

Jau rašiau krikščioniškas vertybes nacionalinio saugumo popierėliuose. Atrodo, kad šis daiktas suveikė kaip pirmoji domino kaladėlė ir tuoj visi ims kišti sunkiai apibrėžiamą terminą į kiekvieną dokumentą.

Pasaulietinės mokyklos vadovas turi vadovautis krikščioniškomis vertybėmis. Įdomu, jeigu mokyklos vadovas gyvena nesusituokęs, turi nesantuokinį vaiką, yra išsiskiręs arba žydas, ateistas ar dar koks nors, neįsipaišantis į krikščionišką dorą ir moralę, tai jis po tokio dokumento paskelbimo nebegali vadovauti mokyklai?

Pasakysite, kad pritempinėju. Tačiau, mielieji, nepamirškit, kad visokių davatkų ir klierikalų įsikibimas į šią neapibrėžtą sąvoką tikrai gali patampyti nervus mokyklų vadovams.

Bereika to, kad įvestume kursą, kaip dievas Ievą ir Adomą sukūrė. O visas mokslines teorijas spirtume lauk.

Aš tai laukiu, kol galų gale bus liepta krikščioniškomis vertybėmis vadovautis ir kitų profesijų atstovus.

Teisėjams nebereiks dirbti (neteisk, nes pats būsi teisiamas), telekomunikacijų kompanijos nebeskambinės, siūlydamos pereiti į jų firmą (negeisk svetimo turto) ir pan.

Ar jūs suprantat, kad čia yra briedas totalus?

Palangos „Statoile“, sudie

Aš esu retas svečias Palangoje. Ypač vasarą. Nekenčiu „basankės“, kai joje yra krūva žmonių, o oras persisunkęs rusiška muzika.

Kur gali pamatyti, kaip mano bičiulis sako, Varšuvos madas, o pakampėj tavęs paklausia, ar kitoj gatvėj nestovi policija (jei atsakymas neigiamas, pasileidžia bėgti ton pusėn)?

Bet kretingiškiui yra ir teigiamų dalykų Palangoje. Deja, kitą vasarą planuojama apmokestinti visus, įvažiuojančius į Palangą automobiliais, todėl atsisakysiu ir tų smulkmenų, kurios mane džiugindavo kurorte.

Pavyzdžiui, Kretingoje nėra „Statoil“ degalinės. Ir, žinoma, jos pakepintų sumuštinių, kuriuos vakarop vasarą nuspręsdavom sukirsti. Palangoje didesnis pilstomo alaus pasirinkimas nei Kretingoje (Švyturio-Utenos aš vis dar negeriu), todėl išsirinkę kas vairuos, trenkdavomės į tą pačią prakeiktą „basankę“.

Jau nekalbu apie tai, kad į kai kuriuos objektus paprasčiausiai patogiau važiuoti pro Palangą.

O dabar basta. Keliasdešimties litų mokestis už įvažiavimą? Numerius nuskaitantys aparatai, kuriems nepaaiškinsi, kad tu čia trumpam? Eina sau.

Teks atsisveikinti su vakariniais apsiryjimais degalinės stovėjimo aikštelėje.

Žinoma, vietiniams gyventojams ir tikriems Palangos turistams toks mokestis papildomų sunkumų gal ir nesukels. Na, bet arčiau gyvenantiems tai bus ne kažką.

Tikiuosi, bent stovėjimo aikšteles padarys nemokamas arba padidins jų skaičių. Blin.

Tai kodėl tuos sukčius reikia krušti?

Šiandien internete užvirė košė dėl konkurso, kuriame laimėtojas turėjo būti išaiškintas Facebook’o „laikų“ pagalba.

Commonsense.lt, pastebėję, kad konkursas vyksta nešvariai, pasiūlė iškrušti sukčius, nes sąžiningai telefoną turėjo laimėti internetuose mylimas geografijos mokytojas.

O tas, kurį siūlė iškrušti – dar kitaip žinomas kaip Insaider.lt savininkas – iš konkurso pasitraukė, nes, rašant jo žodžiais, dėl garsiai rėkti pradėjusių autoritetingų blogerių jis pajuto spaudimą ir pasidavė.

Viskas lyg ir gražiai baigtųsi, tačiau pastebėjau, kad neva tai labai išprususi kompanija nesuvokia tokio paprasto skirtumo tarp įkyraus prašymo „laikinti“ kažką (spam’o) ir paslėpto priverstinio „laikinimo“ (apgavystės). Čia jums, greičiausiai, buvo ne tas įkyrus rašymas žinutėse „gal gali palaikinti mano šuniuko/vaiko/mano ir mano vaikino foto?“ Čia, gerbiamieji, buvo paprasčiausias išdūrinėjimas ir jis šiandien išryškėjo, kai susivokę žmonės ėmė savo „laikus“ atsiiminėti ir tas skaičius paslaptingai pradėjo mažėti.

Tai štai tokia istorijos preliudija, o dabar apie tai, kodėl sukčius visgi reikia krušti. Pasistengsiu paaiškinti paprastai, trumpai.

Tikiu, kad dėl konkurso prizo, kurio vertė – 1200 litų, nebūtų nei Altajus labai verkęs, nei Insider praturtėjęs. Tačiau šiandien taikstomės su 1200 litų, o rytoj – su 15.000 litų reklaminės kampanijos nesąmoningu panaudojimu.

Vartotojų apgaudinėjimas

Yra įvairių būdų, kaip priversti žmogų „palaikinti“ puslapį arba, kaip šiuo atveju, įrašą tinklaraštyje. Nuorodą galima paslėpti po įvairiomis fotografijomis, vaizdo įrašais ir, kai spaudi ant video, savaime pasakai, kad tau patinka Turkijos kilimų gamintojas arba Olandijos viešnamio puslapis. Vienas ryškesnių lietuviškų pavyzdžių, kurie taip veikia – FB puslapis Saviems.lt. Po jų keliamais vaizdo įrašais visada slepiamos nuorodos, kuriomis „laikini“ kokias tai grupes. Ir jie turi daugiau nei 200.000 kvailių, iš kurių pasidarė laikintojus-zombius. įsitikinkite patys – paspaudžiau video ir pamėgau Facebook’e kažkokį „Dviratis Tau“. Nu gi išdūrinėjimas vidury internetų.

Toks pat išdūrinėjimas vartotojų, kurie gal net neskaito lietuviškai, bet netyčia „palaikina“ įrašą. Man tokio melavimo pakanka, kad daugiau nenorėčiau su tokiais „protuoliais“ turėti reikalų. Tačiau yra tokių, kuriem nusispjaut, ką ir kaip „laikina“, tad einame prie kitos problemos.

Pinigų nusavinimas

Prieš pusmetį varčiau vienos agentūros teiktą pasiūlymą vienai bendrovei. Komunikacijos planas, kurį sudarė daug dalykų. Vienas jų – Facebook’o grupė, kuri per keletą mėnesių turės surinkti 35.000 gerbėjų. Jeigu ne, tada mažesnės užsakovams sumos bus paskaičiuojamos ir panašiai.

Kiek žinau, ta agentūra Facebook’o puslapiui samdė kitus žmogelius. Įsivaizduokit, jeigu tie samdomi žmogeiai apgaulės būdu prirenka gerbėjų. Realiai nieko normalaus nepadaro, tačiau pasiima savo pinigus. Sąžininga? Ne. Lygiai taip pat, kaip nesąžininga apgaulės būdu gauti, kad ir nelabai didelės vertės, prizą.

Prie pinigų galėtume imti skaičiuoti ir vartotojų sumažėjusį pasitikėjimą produktu/paslauga/įmone, kurios puslapį apgaulės būdu kažkas „palaikino“. Kokia tada suma susidarytų? Užsakovui tikras galvos skausmas.

O palikę ramybėje tuos, kurie išdūrinėja vartotojus ir užsakovus, ramybėje, patys būsime kalti. Nes bus diena, kai per tokius prarasim įmonės pinigus. Tad juos reikia stabdyti, kiek tai įmona.

Virusai

Virusai/trojanai/etc – kol kas lyg ir nepasitaikęs atvejis lietuviškoje Facebook’o puslapių ir „like“ istorijoje. Tačiau tokia galimybė išlieka.

Įsivaizduokite, kad fiktyviais būdais priverčiau jus „palaikinti“ puslapį. Tada, kai jau nemažai žmonių prisirenka, įmetu nuorodą su kokiu gražu aprašu, kad čia „žiauriai juokinga“ arba „tokių papų dar neteko matyti“. Toks post’as atsiranda jūsų sraute. Galbūt paspausit, o ten kažkas paslėpta. Kažkas, kas sugadins nuotaiką ne tik jūsų programinei įrangai, bet ir jums.

Juolab, kad šiandien brūkštelėjau Vaidui iš PDFontour ir paklausiau, ar dar nori įmonės kuo daugiau „laikų“. Sakė, kad pastaruoju metu nebesusiduria su tokia tendencija. Taigi, normalios normalų turinį (kiek reklama gali būti normali) generuojančios įmonės kiekybės lyg ir nebesiekia. Taigi, tos kiekybės siekia neaišku kokie tipeliai, kurie gali būti nelabai teigiamai nusiteikę.

Galiu pasakyti Insaider tik tiek, kad protingiausia būtų visų atsiprašyti ir prisipažinti. Ir jau rytoj visi bus pamiršę tavo „suteptą reputaciją“. Tačiau jeigu to nepadarysi, šis įvykis, matyt, bus linksniuojamas kaip background’as prie kiekvieno panašaus atvejo.

O jeigu tu tikrai nieko nesąžiningo nedarei, tai rišliau paaiškink, kokiu būdu vidurnaktį per valandą atsirado keli šimtai paspaudimų, ir ramu.

#11 Laiko mašina, arba Lietuva po dešimtmečio

2022 liepos 19

Šiandien mieste šventė. Išsirinkom išmanųjį prezidentą. Kiekvienam, atėjusiam prie prezidentūros, davė nemokamai tapšnutę. Pasiėmiau dvi.

Tiesa, tapšnutės skirtos tik tam, kad galėtum pasižiūrėti autobusų tvarkaraštį. Kitų programų įrašyti neina. Bet nieko, spalva graži – oranžinė.

Apskritai, prasidėjo daug pokyčių. Štai viena ausim per radiją girdėjau, kad nuo šiol paprastus žmones labiau gins nuo teisėsaugos savivalės. Pradėjo nuo to, kad pranešdamas apie kyšininkavimą, privalėsi nurodyti visų banknotų numerius, kurie kyšio metu buvo duoti. O kyšio prašymas apskritai išbrauktas iš nusikalstamų veikų. Taip, mielas dienorašti, bus saugoma, kad be reikalo neapkaltintų niekuo dėtų žmonių ir nešmeižtų jų. O tai, kaip aiškino per radiją, būna, kad politikai stengiasi, gerina gyvenima, o juos tik pyst ir apkaltina kyšių ėmimu.

Pagerino gyvenimą ir taupymą dar įdomesniais būdais. Dabar nebereikia mokėti už Seimo elektrą. Nes ten nebevyksta posėdžiai. Viskas dag paprasčiau – Seimo nariai perskaito post’ą Facebooke apie naują įstatymo pataisą ir, jei pritaria, spaudžia like. Surenka 71 like ir pataisa priimta. Man patinka. Dabar nereikia jų suleisti į vieną krūvą, nieks nesistumdo. Tiesa, kartais komentaruose pasižodžiuoja, bet tuos komentarus greit ištrina, tai kartais nespėji ir sureaguoti.

O kaip miestų vaizdas keičiasi. Neįmanoma patikėti. Iš visur šalinami karatistų atvaizdai, nes jie propaguoja smurtą, nesiskaitymą su visuomenės normomis, o vietoj karatė klubų įrenginėja segvėjų vairavimo mokyklas. Sakė per radiją, kad segvėjai neteršia aplinkos, o kai treniruojiesi karatė – daug prakaituoji ir terši orą.

Žinai, mielas dienorašti, gera turėti išmanųjį prezidentą.