Vis neradau laiko išsakyti savo nuomonę dėl ekspozicijos mirusiam prezidentui. Pagaliau prisėdau.

Kol kas vyksta svarstymai, kur padėti tą ekspoziciją – Nacionaliniame muziejuje ar Valdovų rūmuose (jei nieko nepražiopsojau – ilgai svarstys dar).

Dėl manęs galima ekspoziciją nors ir į Šiuolaikinio meno centrą patalpinti, kad tik ne Valdovų rūmuose. Priežastis, mielieji, paprasta. Jau ir dabar kalbama, jog A. M. Brazauskas statė Valdovų rūmus lyg paminklą sau.

Žinoma, nė vienas politikas, pasak mūsų protingųjų filosofų-prie-butelio, negali daryti kažko tiesiog šiaip. Būtinai siekia naudos ir plauna pinigus. Gal ir plovė. O gal ir ne.

Tačiau jei mes norime, kad toks įvaizdis ir dėmė nuo VR nusiplautų, negalime leisti ekspozicijos talpinti pačiuose VR. Tai taps tarsi A. M. Brazausko kripta. O kiekvienas turistas iš gidų galės klausytis tauzyjimo apie tai, kaip buvęs prezidentas pasistatė rūmus sau.

Ir visai nesvarbu – tiesa tai ar ne. Žinoma, galima argumentuoti, kad tai – VALDOVŲ rūmai, o prezidentas yra valdovas (ne su skeptru ir karūna, bet vis tiek), todėl visai logiška, jei ekspozicija būtų patalpinta ten. Su sąlyga, jog ir kitos ekspozicijos nuguls šalia (po kitų prezidentų mirties, kurios nelinkiu nė vienam). Tačiau aš sakau ne. Vien dėl neigiamo požiūrio. Vėliau, kai jau atsiras daugiau tokių ekspozicijų, galima mąstyti apie perkėlimą į VR ir A. M. Brazauską.

Tikiuosi suprantate mano logiką. Jei nesuprantate – aiškinu. Nenoriu, kad tautos sąmonėje įsirėžtų VR tik kaip nieko vertas paminklas. Išspauskime iš jo ką nors daugiau.