Tie, kurie bent retkarčiais įsijungia Lietuvos radiją, turbūt pastebi transliuojamą reklamą. Ir ta reklama kaskart priverčia pagalvoti apie mirtį. Kodėl?

Todėl, kad per LR transliuojamos reklamos didžiąją dalį yra užvaldę farmacininkai, kurie reklamuoja viską, kas tik įmanoma: tabletes, mikstūras, įklotus, tepaliukus, raminamuosius…

Vaistai reklamuojami taip patraukliai, kad aš, būdamas jaunas ir sveikas, vos susitvardau nuo pagundos užeiti į vaistinę ir nusipirkti vitaminų atminčiai gerinti, nors ja ir nesiskundžiu.

Reklamos įskaitytos labai linksmai, jaučiama šypsena balse ir tekstai maždaug tokie: „Gyvenau tragiškai, nemiegojau, nekalbėjau, bet štai išgėriau vaistų ir viskas – gyvenimas nušvito pasakiškomis spalvomis“. Kai tai išgirsti, tikrai pagalvoji apie mirtį, nes dažnai reklamos turinį suprantu taip – „jei nepirksi vaistų, tuoj numirsi“.

Prieš kiekvienos valandos žinias po 2-3 minutes skiriama reklamai. Iš tų minučių apie 80 proc. kalbama vien apie vaistus. Per vieną populiariausių LR radijo laidų – „Lietuvos diena“ – reklamos apie vaistus taip pat prikišama, kur tik įmanoma.

Ir visai nenuostabu, kad farmacininkai turi iš ko reklamuotis – juk LR radijo klausytojai yra vyresnio amžiaus ir turintys nemažai negalavimų, tad farmacininkai pataiko tiesiai į dešimtuką. Pasvarstykime, kodėl Lietuvos radijas – ir apskritai nacionalinis transliuotojas – nekontroliuoja šios situacijos?

Teko bendrauti su LR radijo žmonėmis ir jie patys pašiepia tokią situaciją dėl perpildytos farmacininkų reklamos. Jie pripažįsta, kad tai – nenormalu, tačiau niekas nieko negali padaryti.

O ką galima padaryti, kai nacionalinio transliuotojo skolos už 2009 m. siekia beveik 11 mln. litų, darbuotojams atlyginimai mažinti bene du kartus, vienas geriausių Lietuvos televizijos žurnalistų važiuoja daryti reportažo ne už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus, ne už savo pinigus, o už savo tėvų! Ar tai normalu?

Ar normalu, kad pats nacionalinis transliuotojas iš valstybės biudžeto finansuojamas pagal 1999 m. kainas, kai šiandien viskas brangiau kone dvigubai, negu kitados?

Išvada viena – nacionalinis transliuotojas užspaustas į kampą, o mes, radijo klausytojai, esame priversti kasdien prieš kiekvienas žinias po 2-3 minutes klausytis apie 25 proc. nuolaidas „Camelijos“ vaistinėse ir vis galvoti apie tai, kad jeigu nevartosime vaistų, tikrai tuoj koks reumatas į kamuoliuką suries arba tapsime šizofrenikais…