Jau seniai išgirdau labai smagią mintį, bet vis delsiau ja pasidalinti su skaitytojais. O ji paprasta: žmonės nieko naujo nesukuria, o dabartinis asmeninių dalykų atskleidimas internete yra tiesiog grįžimas į pirmykštę bendruomeninę santvarką, kurioje nebuvo paslapčių.

Kiek šioje mintyje yra tiesos – nežinau. Tačiau esu linkęs sutikti bent iš dalies. Pagalvokite, gyvena gentis urve, čia pat valgo, čia pat š…, čia pat vaikus daro. Na, gal ne taip viską čia pat, tačiau paslapčių tikrai buvo mažiau.

Tik vėliau ėmė atsirasti paslapčių šydai. Na, o šiuo metu? Kai pagalvoji, tai internete apie žmogų gali rasti velniškai daug informacijos. Ne paslaptis ką jis veikia laisvalaikiu, ką mėgsta, kokios mintys kamuoja. O drąsiausių žmogelių ir kiekvieną kūno išlinkį gali pamatyti.

Keista situacija – kuriame vis naujesnes technologijas, o privatumo prasme grįžtame į pradžią. Tokį pokytį smagiai apibūdino Valdas Lopeta “Verslo klasėje”: “Kai kas mano gyvenime pasikeitė. Gatvėje sutikęs pažįstamą žmogų jau nebegirdžiu įprasto: “Kaip sekasi?” Manęs iškart teiraujasi, kaip prabėgo savaitgalis pajūryje, ar jau susiremontavau automobilį, pagiria gražias nuotraukas iš Bolivijos…”

Taigi pavojingas toks grįžimas, ar ne, manau, pamatysime po kokio dešimtmečio.