Kategorijos archyvas: gyvenimas

Prezidentei dar ne laikas – reitingai per žemi

Ar pastebėjote apie ką kalba mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė? Tiksliau, apie ką kalba kategoriškai ir aiškiai? Ne? Tada paaiškinsiu.

D.Grybauskaitė paprastai kategoriškai pasisako apie tai, ką žmonės nori girdėti: per aukštos šildymo kainos, mistiniai oligarchai, blogi politikai, per mažai dirbantys valdininkai.

Bet štai. Tik pakklausia jos ko nors, dėl kuo visuomenė yra susiskaldžiusi, arba neturi vieningos nuomonės ir mūsų kietoji prezidentė nutyla. Pamenate, kai buvo visa ta garliavinių nesąmonė? D.Grybauskaitė tai pamykdavo, kad teismo sprendimus reikia vykdyti ir nieko nepadarysi, tai – kad svarbiausia yra mergaitės interesai. Viską išsukdavo, kad būtų ir vieni savi ir kiti ne priešai.

O dabar kitas abstraktumas:

„Pirmiausia, manau, tai labai ankstyvos diskusijos Lietuvoje, jos tik užsimezga. Manau, kad bet kokiu klausimu Lietuvoje verta diskutuoti, o kai pribręs reikalas, tada ir spręsime. Manau, kad kol kas tai labai ankstyva diskusija“, – ketvirtadienį atsakydama į žurnalistų klausimą, ar pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui Lietuvoje, teigė D. Grybauskaitė.

Ne laikas, nes dar neparengti konkretūs įstatymai? Ne laikas, nes visuomenė nepasiruošusi? Ne laikas, nes jau eilę metų iš vietos nejudančios diskusijos sustabdomos reitingus garbinančių politikėlių? Vietoj to, kad būtų pasakyta: prieš/už… Nes, žinote, skaičiukai gali ne kaip atrodyti po eilinės apklausos.

Dar ne laikas, mielieji. Dar ne laikas pakoreguoti įstatymus, kad, nors ir nedidelė dalis, visuomenės galėtų tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip nori. Kad galėtų dalintis turtą skyrybų atveju, arba dalintis finansinius įsipareigojimus, kad galėtų imti ir nutarti palikimą savo antrai pusei.

Dar ne laikas, nes dundukams pataikaujanti šalies vadovė bijo išsakyti savo nuomonę. Nes kas tie keli procentėliai gyventojų ir jų problemos.

O dar ne laikas ne tik vaidinti kietą moterą, bet iš tikrųjų tokia būti? Ne tik tada, kai žinote, jog reitingai jus palaikys.

Ar apsimoka sveikai gyventi?

Delfi.lt skelbia pasvarstymus apie tai, kaip reiktų diferencijuoti sveikatos draudimą. Sąmoningai vadinu tai pasvarsymais, nes nuolat atsiranda įvairių sveikuolių, kurie bando savo pažiūras įkišti likusiai gyventojų daliai.

Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai „paskatinimai“, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra „sveikai nuaugęs“, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog „putlutis“. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: „Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys“.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

Kaip Švyturio-Utenos alus šauna pro šalį (papildyta)

Tai, kad Švyturio-Utenos alus neleido streikuoti darbuotojams man pasirodė negražu, bet per daug į šią temą nesigilinau. Tiesa, gavęs FB pakvietimą į alaus boikotą mielai prisijungiau. Vis vien pastaruoju metu dažniau geriu kitas alaus rūšis, kurios yra su skoniu. Tačiau ne apie tai kalba.

Šiandien užmačiau, kad grupės (įvykio) įkūrėjas gavo štai tokį pranešimą iš FB:

We have removed or disabled access to the following content that you have posted on Facebook because we received a notice from a third party that the content infringes or otherwise violates their rights: Event main image: ŠVYTURIO – UTENOS ALAUS BOIKOTAS.

Tai štai. Dabar jau ir aš aktyviau prisidedu prie idėjos skleidimo, nors būčiau tiesiog pasyvus stebėtojas. Internetų amžiuje PR specialistai turėtų galvoti, o ne pulti užčiaupinėti žmones. Net jei tai pasireiškia tik paveikslėlio šalinimu.

Taigi kviečiu visus prisidėti prie šio alaus boikoto. Eikite pirkti smulkiųjų aludarių produktų: varniukų, čižo, jovarų, ajarų, dobilų ir kitokių skanėstų.

O tuos, kurie bando tildyti žmones, palikite su savo alumi dulkėti.

Papildymas. Kadangi su manimi susisiekė PR atstovė, sąžininga būtų pateikti jos išsakytus faktus (teksto neperrašysiu, pridedu trumpai perfrazuotą pasikalbėjimą).

Streikuoti uždraudė ne Švyturys, o teismas. Pats Švyturys negali nieko uždrausti, viskas yra vykdoma pagal įstatymus. Taip pat, jos teigimu, ne PR agentūra kreipėsi į FB, prašydama panaikinti nuotrauką. Turbūt susisiekė kas nors iš Švyturio (tačiau tai nėra tiksliai žinoma kol kas). Kadangi prekės ženklas negali būti naudojamas kur papuola.

Taip pat boikotuoti alų būtų nelogiška, nes tokiu atveju krenta pardavimai, dėl to kristų ir atlyginimai. Berods, nepamiršau nieko paminėt.

Ir taip, esu subjektyvus, bet, kai kas nors paprašo, galiu išsakyti ir jų poziciją.

Močiutės būna mielos…

Šią savaitę išgirdau, kaip viena bobulytė bendravo su savo anūku, kieme besidžiaugiančiu šiltu oru.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas įsijautęs apžiūrinėjo kažką pievoje.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas vis dar įsijautęs nieko negirdėjo.

- Dovydai, kur esi?

- Ką?

- Greit ateik čia, užmušiu tave! Ko neatsiliepi?!

O po to sako, kad vaikai per televiziją visokių piktumų prisigaudo.

Vegetarai, jūs man nepatinkat!

Nevalgyk nieko, kas turi veidą.

Kažkada išgirdau tokį patarimą. Tada paklausiau, ar galima valgyti sliekus, nes jie veido neturi. Vajergau, buvau išvadintas nieko nesuprantančiu ir motina gamta nesirūpinančiu debilu.

O dabar, kodėl man nepatinka vegetarai (iš tikro ne visi, tik radikalai). Man nepatinka nacionalistai, religiniai fanatikai, labai aršios feministės. Kodėl? Nes visi šie žmonės yra radikalai. O radikalai prie nieko gero neveda.

Neseniai mačiau fotografiją, kurioje didžiulėje lėkštėje tarp daržovių buvo pavaizduotas kruvinas žmogus embriono pozoje. Supraskit, zrazas, kotletas, ar kažkas panašaus. Ir panašių akcijų atrakcijų, kai bandoma prievarta įkišti savo nuomonę, kad valgyti mėsą blogai (aš turiu iltinius dantis, o jūs?) yra pakankamai daug.

Jei mes pykstame, kai nacionalistai (aš jų neginu – neinterpretuokit) rengia kokias tai akcijas atrakcijas su įvairaus plauko skanduotėmis, tai turėtume pykti ir tada, kai rengiamos vegetarų akcijos, kuriose kraujo imitacija liejasi laisvai. Ir vienur, ir kitur nuomonė brukama per prievartą, o ne tiesiog parodoma kokia nors alternatyva.

Taigi vegetarai, primetinėjantys savo nuomonę, man nepatinka.

P.S. Tikintieji, kurie ims aiškinti, kad aš primetinėju savo ateistinę nuomonę, pasakysiu: aš primetinėju tada, kai kertasi religija ir valstybės valdymas. Lygiai kaip vegai turi teisę primetinėti, kai valgomos nykstančios rūšys.