Kategorijos archyvas: gyvenimas

Miestas, kurį aplankyti privalai vienas

Jau keletą savaičių tinginiavau ir neprisiruošiau papasakoti įspūdžių iš Prahos. Tiesą sakant, tų įspūdžių buvo daug, tad, matyt, tik dabar – praėjus beveik mėnesiui, pagaliau prisiruošiau parašyti apie alaus, žolės ir trenktų turistų pilną miestą.

blogui-praha

Tiesa, jei tikitės, kad pasakosiu apie Prahos istoriją ir lankytinus pastatus, eikite iš čia – nieko tokio nerasite. Praha graži, bet ji turi ir kitą, viengungių rojaus, pusę, kur naktimis baruose liejasi alkoholis, o žmonės skęsta žolės dūmuose, kur dieną vyksta apsirijimo ritualai ir bereikšmės pažintys, o lankytini objektai ir nuostabus senamiestis tampa tik fonu daug svarbesniems dalykams – puikioms emocijoms.

Prahoje draugai nereikalingi

Ir aš nejuokauju. Jų rasi visur, ir dideliais kiekiais. Tokių vienadienių pažinčių, su kuriomis labai smagiai išgėrei alaus, tačiau ryšius, matyt, palaikysi, nebent kada nors netyčia brūkštelėjęs komentarą „Facebooke“. Ir tai geras dalykas, nes padės atsipalaiduoti dar labiau, su menkais suvaržymais.

20140713_143834

Būtent tokio keturių dienų poilsio norėjau aš – be matytų veidų – todėl į Prahą išvykau vienas. Žinoma, pačioje Čekijoje vienas bastytis nenorėjau, tad pasirinkau gyventi ne viešbutyje, o hostelyje. Jei norit naujų trumpalaikių pažinčių bei, kad hostelio administratorius po darbo nusitemptų jus į savo mėgstamiausius barus – rinkitės „Hostel Elf“. Bent jau aš pabandžiau ir nenusivyliau. Kainos nesikandžioja (už tris naktis šešiaviečiame kambaryje paklojau apie 150 litų), o žmonių, su kuriais aplankysi senamiestį ir barus, susirandi per 15 minučių. Na, bent man taip pasisekė.

Tiesa, jei mano nuotykį keliauti be draugų nuspręsite įgyvendinti ir jūs, tai patarsiu iš karto – keliaukite vasarą, kai turistų antplūdis didžiulis.

Žinoma, nebūtina rinktis ekonominio kelionės varianto ir gyventi hostelyje. Kompaniją pavyks rasti ir pačiame mieste.

Be ir taip visiems miestams įprastų pažinčių baruose, Praha siūlo vadinamuosius Pub Crawl’us (šliaužimą iš baro į barą). Centrinėje miesto aikštėje tokių siūlytojų padaryti ekskursiją keliasdešimčiai žmonių yra bent keletas, tereikia žioplai pastoviniuoti ir prie jūsų prieis. Pub Crawl’o principas paprastas: už 18-20 eurų ekskursiją galite keletą valandų nemokamai gerti ir rūkyti, grojant muzikai ir pažindinantis su naujaisiais savo vakaro kompanionais. Vėliau keliaujate per kokius 6 barus, klubus, kur geriate iki pergalės, priimate blogus sprendimus ir kitaip puikiai pasilinksminate.

20140713_144026

Pats, tiesa, šliaužimo po barus nebandžiau, nes hostelio darbuotojas pasiūlė tiesiog eiti su juo į nemokamą ekskursiją per Prahos barus, tad šį variantą ir pasirinkau. Tačiau tie, kurie grįžo iš vieno tokio Pub Crawl’o, kai jau pagalėjau pajėgė, pasakojo tik gerus įspūdžius.

Pornografijos kupinas miestas

Ir ji pasiekiama ant kiekvieno kampo. Nesvarbu, ar tavo piniginė stora, ar plona – maisto porno vis vien galėsi pasitenkinti. Net ir tokiems pretenzingiems hipsteriams kaip aš, kurie dėl meilės gyvūnams atsisako mėsos, Praha ras būdą, kaip išdulkinti gomurį.

Aš nejuokauju. Norite pabūti tikrai pretenzingais? Nueikite netoli Prahos pilies ir susiraskite veganišką „LoVeg“ bei šalimais esančias vegetariškas ir sveiko maisto kavines. Atsisėskite, užsisakykite veganišką burgerį ir erzinkite mėsėdžius, instagramindami savo grobį (jiems veganiškas ir burgeris netelpa viename sakinyje).

IMG_20140714_132539

Jei norite ko nors prabangesnio, pasitrankykite po senąjį žydų kvartalą, pasižvalgykite po nedidelius, mielus itališkus restoranus arba Čekiškos virtuvės puoselėtojus. Nepasigailėsite.

Jeigu esate visiškai biudžetinis keliautojas, galite čiupti kebabus, dešrainius, eiti į picerijas, kurios patiekia maistą kartoninėje dėžėje. Neišgirdau nei vieno skundo dėl maisto iš kartu besitrynusių žmonių ir nesiskundžiau pats – Praha tikrai sugeba išdulkinti gomurį.

Beje, jei komentare jau mygiat klausimą, kodėl neparašiau, kiek kas kur kainuoja, tai pasakysiu paprastai – žmogui karštas patiekalas plius alus ir desertas niekur nekainavo daugiau nei 40 litų. O kalbant apie alaus kainas, jos apskritai juokingos – 5-7 litai.*

Naujasis Amsterdamas?

Na, gerai. Iki Naujojo Amsterdamo Prahai tikrai toli. Nesvarbu, kad visose suvenyrų parduotuvėlėse jūs rasite kanapėms skirtų pypkučių ar šiaip kanapės lapu pažymėtų prekių, teoriškai tiesiog kavinėje rūkyti kanapių negalite.

Sakau teoriškai, nes pirmąjį vakarą viename barų skendau kanapių dūmuose. Mano klausimas vietiniams čekams buvo paprastas – tai pas jus legalu rūkyti žolę baruose? Atsakymas buvo dar paprastesnis – visiškai nelegalu.

Taip, Čekijoje legali medicininė marihuana, o rūkymas dėl linksmumo vis dar lieka neaiškioje, pilkoje zonoje, kurią suvokia tik vietiniai, o turistai tik trūkteli pečiais, stengdamiesi suvokti, kaip viskas gi vyksta toje šalyje. Tad nenustebkite, jei kurį vakarą bare užuosite ne tik cigarečių kvapą.

Tiesa, kaip gi elgtis nuvykusiems į Prahą – lyg būtum Amsterdame ar ne – nepatarinėsiu, tik priminsiu, kad visgi kai kurie smagūs dalykai yra nelegalūs ir už juos net ir turistams gali būti neatleistina.

——————————
*Neišbandyti liko penkių žvaigždučių restoranai ir akivaizdūs turistų spąstai – patys į tokias vietas ir eikit.

Prezidentei dar ne laikas – reitingai per žemi

Ar pastebėjote apie ką kalba mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė? Tiksliau, apie ką kalba kategoriškai ir aiškiai? Ne? Tada paaiškinsiu.

D.Grybauskaitė paprastai kategoriškai pasisako apie tai, ką žmonės nori girdėti: per aukštos šildymo kainos, mistiniai oligarchai, blogi politikai, per mažai dirbantys valdininkai.

Bet štai. Tik pakklausia jos ko nors, dėl kuo visuomenė yra susiskaldžiusi, arba neturi vieningos nuomonės ir mūsų kietoji prezidentė nutyla. Pamenate, kai buvo visa ta garliavinių nesąmonė? D.Grybauskaitė tai pamykdavo, kad teismo sprendimus reikia vykdyti ir nieko nepadarysi, tai – kad svarbiausia yra mergaitės interesai. Viską išsukdavo, kad būtų ir vieni savi ir kiti ne priešai.

O dabar kitas abstraktumas:

„Pirmiausia, manau, tai labai ankstyvos diskusijos Lietuvoje, jos tik užsimezga. Manau, kad bet kokiu klausimu Lietuvoje verta diskutuoti, o kai pribręs reikalas, tada ir spręsime. Manau, kad kol kas tai labai ankstyva diskusija“, – ketvirtadienį atsakydama į žurnalistų klausimą, ar pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui Lietuvoje, teigė D. Grybauskaitė.

Ne laikas, nes dar neparengti konkretūs įstatymai? Ne laikas, nes visuomenė nepasiruošusi? Ne laikas, nes jau eilę metų iš vietos nejudančios diskusijos sustabdomos reitingus garbinančių politikėlių? Vietoj to, kad būtų pasakyta: prieš/už… Nes, žinote, skaičiukai gali ne kaip atrodyti po eilinės apklausos.

Dar ne laikas, mielieji. Dar ne laikas pakoreguoti įstatymus, kad, nors ir nedidelė dalis, visuomenės galėtų tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip nori. Kad galėtų dalintis turtą skyrybų atveju, arba dalintis finansinius įsipareigojimus, kad galėtų imti ir nutarti palikimą savo antrai pusei.

Dar ne laikas, nes dundukams pataikaujanti šalies vadovė bijo išsakyti savo nuomonę. Nes kas tie keli procentėliai gyventojų ir jų problemos.

O dar ne laikas ne tik vaidinti kietą moterą, bet iš tikrųjų tokia būti? Ne tik tada, kai žinote, jog reitingai jus palaikys.

Ar apsimoka sveikai gyventi?

Delfi.lt skelbia pasvarstymus apie tai, kaip reiktų diferencijuoti sveikatos draudimą. Sąmoningai vadinu tai pasvarsymais, nes nuolat atsiranda įvairių sveikuolių, kurie bando savo pažiūras įkišti likusiai gyventojų daliai.

Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai „paskatinimai“, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra „sveikai nuaugęs“, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog „putlutis“. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: „Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys“.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

Kaip Švyturio-Utenos alus šauna pro šalį (papildyta)

Tai, kad Švyturio-Utenos alus neleido streikuoti darbuotojams man pasirodė negražu, bet per daug į šią temą nesigilinau. Tiesa, gavęs FB pakvietimą į alaus boikotą mielai prisijungiau. Vis vien pastaruoju metu dažniau geriu kitas alaus rūšis, kurios yra su skoniu. Tačiau ne apie tai kalba.

Šiandien užmačiau, kad grupės (įvykio) įkūrėjas gavo štai tokį pranešimą iš FB:

We have removed or disabled access to the following content that you have posted on Facebook because we received a notice from a third party that the content infringes or otherwise violates their rights: Event main image: ŠVYTURIO – UTENOS ALAUS BOIKOTAS.

Tai štai. Dabar jau ir aš aktyviau prisidedu prie idėjos skleidimo, nors būčiau tiesiog pasyvus stebėtojas. Internetų amžiuje PR specialistai turėtų galvoti, o ne pulti užčiaupinėti žmones. Net jei tai pasireiškia tik paveikslėlio šalinimu.

Taigi kviečiu visus prisidėti prie šio alaus boikoto. Eikite pirkti smulkiųjų aludarių produktų: varniukų, čižo, jovarų, ajarų, dobilų ir kitokių skanėstų.

O tuos, kurie bando tildyti žmones, palikite su savo alumi dulkėti.

Papildymas. Kadangi su manimi susisiekė PR atstovė, sąžininga būtų pateikti jos išsakytus faktus (teksto neperrašysiu, pridedu trumpai perfrazuotą pasikalbėjimą).

Streikuoti uždraudė ne Švyturys, o teismas. Pats Švyturys negali nieko uždrausti, viskas yra vykdoma pagal įstatymus. Taip pat, jos teigimu, ne PR agentūra kreipėsi į FB, prašydama panaikinti nuotrauką. Turbūt susisiekė kas nors iš Švyturio (tačiau tai nėra tiksliai žinoma kol kas). Kadangi prekės ženklas negali būti naudojamas kur papuola.

Taip pat boikotuoti alų būtų nelogiška, nes tokiu atveju krenta pardavimai, dėl to kristų ir atlyginimai. Berods, nepamiršau nieko paminėt.

Ir taip, esu subjektyvus, bet, kai kas nors paprašo, galiu išsakyti ir jų poziciją.

Močiutės būna mielos…

Šią savaitę išgirdau, kaip viena bobulytė bendravo su savo anūku, kieme besidžiaugiančiu šiltu oru.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas įsijautęs apžiūrinėjo kažką pievoje.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas vis dar įsijautęs nieko negirdėjo.

- Dovydai, kur esi?

- Ką?

- Greit ateik čia, užmušiu tave! Ko neatsiliepi?!

O po to sako, kad vaikai per televiziją visokių piktumų prisigaudo.