Nežinau, čia, taip vadinamas trolinimas, o gal jis rimtai. Esmė, kad nuotaiką pakėlė.

Svarstoma daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Pagaliau, sakyčiau.

Būkit malonūs ir dėstykite kuo daugiau: istoriją, matematiką, geografiją, biologiją ir visa kita. Gyveni Lietuvoje ir kalbėti, skaityti, rašyti mokykis lietuviškai.

Ir tai ne nacionalisto riksmas. Ne. Tiesiog tau, mielasai, bus paprasčiau gyventi, jei ruošiesi įsilieti į darbo rinką. Ar dirbsi aptarnavimo sferoje, ar slėpsiesi už kompiuterio kokiame ofise. Gal pramokęs geriau kalbą, labiau gerbsi ir šalį, kurioje gyveni.

Taip, žiūriu labai siaurai, tačiau sutikite, kad esate konkurencingesni darbo rinkoje, jei mokate ne tik lenkų/rusų ir anglų, bet ir lietuvių. Gal truputį pamirškite savo nuostabias tėvynes (nors pilietybę turit dažnokai Lietuvos) ir prisiminkite, kur gyvenate.

O jei po mokslų svajojate išvykti į tas artimesnes jūsų širdžiai šalis ir manote, kad lietuvių jums nereikalinga – klystate. Toje šalyje būsit pranašesni, nes mokėsite dar vieną kalbą.

O ka jau kalbėti, kiek cigarečių galėsite susirinkti gatvėje, kai paprašysit ne rusiškai, o lietuviškai.

Vieni privalumai. Tad gal malonėkite daugiau pasimokyti mokykloje tos kalbos, kuri vartojama jūsų gyvenamoje šalyje? Juk neprašau, kad kalbėtumėte ja namie.

Nežinau, kaip tai vertinti. Viena vertus, mane prajuokino tokia reakcija. Kita vertus (nors aš ateistas), man atrodo nepagarba. Tačiau smagaus žiūrėjimo į kitokią reakciją.

Perskaičiau apie organizuojamą akciją ir nutariau prisidėti. Ne tik keliais litais, bet ir platesniu skelbimu.

Galite prisidėti tiek morališkai, finansiškai arba pateikti informaciją. Kadangi akciją organizuoja Algis Ramanauskas (nesvarbu, dėl reklamos, ar nuoširdaus pykčio), manau visi galite būti ramūs, jog pinigai nepradings.

Tiesa, jei akcija išpopuliarės ir bus sėkminga, galėsime teigti, jog bendruomenės iniciatyvos galingesnės už eilines institucijas.

Taigi siūlau tiems, kurie negali pakesti tokių “dailininkų”, prisidėti.

Žodžiu, nuėjau aš Vilniuje į Kudirkos aikštę sugiedoti Tautiškos giesmės. Kadangi buvo bjaurus oras ir lijo – nesitikėjau daug žmonių. Kiek tikėjausi, tiek ir buvo…

Sulaukėme lemtingosios valandos, kai jau reikėjo pradėt giedot. Visų pirma, gale stovėję nesuprato, kada giesmė prasidėjo. O kai jau prasidėjo – visi giedojo kas sau.

Ir visai ne todėl, kad ne dainorėliai susirinko. Trūko žmogaus, kuris mikrofono dėka visiems padėtų, kitaip tokia minia nusidainuoja.

Sakot, nieko tokio? Svarbu, kad giedojo? Žinot, jei pradedi kikenti himno metu – nieko gero. Dėl šito esu supykęs.