Kategorijos archyvas: politika

Tik tak

Šeštadienį dingusio lėktuvo istorija įžiebė diskusijas apie valstybinių institucijų darbą. Kol vieni aiškina, kaip turėtų vykti paieškos, kiti grūmoja ir sako, kad ministerijos nesugeba komunikuoti.

Jei dėl pirmųjų negaliu kategoriškai teigti, tai dėl komunikacijos galiu tvirtinti, kad didžiosios daugumos valstybinių institucijų (su keliomis maloniomis išimtimis) komunikacija neparengta ne tik ekstremaliems įvykiams, bet net ir elementariems atsakymams. Žurnalistai jau įpratę, kad laikas tiksi, o viešųjų ryšių specialistai tik skėsčioja rankomis, nes kažko dar nežino, kažko nesuderino, kažko neparengė.

tiktakjpg

Tipinė žurnalisto diena net tada, kai nekrenta lėktuvai, gali atrodyti maždaug taip.

Tiesiogiai už kažką atsakingas klerkas: „nekomentuosiu, mūsų politika neleidžia, kreipkitės į Viešųjų ryšių skyrių“. Tik tak. Susisiekiame su viešųjų ryšių specialistais. „Taip, atsiųskite klausimus raštu, mes persiųsime specialistams“. Tik tak. „Atleiskite, nepavyksta pagauti atsakingo žmogaus, po pietų pasistengsime jums atsakyti“. Tik tak. „Žinokite, išbėgo į posėdį mūsų žmogus, tai labiau į vakarą pateiksime jums atsakymus“. Tik tak. „Jau darbo valandos baigiasi, tai ryt iš pat ryto pateiksime jums atsakymus“. Tik tak. „KĄ JŪS PRIRAŠĖTE? TEN NE TAIP VISKAS YRA, ČIA TIK X PUSĖS POZICIJA, O MŪSŲ POZICIJOS NĖRA“. Laikas baigėsi.

Ir taip kone kasdien. Operatyviai siunčiami tik iš anksto paruošti pranešimai spaudai, kurie būna suderinti keletą dienų prieš kokį nors renginį ir viešųjų ryšių specialistui reikia tik pasibaigus oficialiai daliai sutikrinti, ar svarbus asmuo nesuimprovizavo, sakydamas iš anksto parengtą kalbą. Jei visgi suimprovizavo, tenka šiek tiek pakoreguoti citatas, o tada jau galima siųsti žurnalistams.

Ar taip „efektyviai“ dirbančios institucijos gali tinkamai sureaguoti į situacijas, kai visuomenės nuomonė priklauso nuo kiekvienos minutės? Kai bet koks delsimas jau savaime bus laikomas blogiu? Nemanau.

Žinoma, būtų galima kaltinti viešųjų ryšių specialistus, kurie „laiku nesureagavo“, tik bėda, kad jie visą informaciją, greičiausiai, gauna paskutiniai, o visus duomenis turintys asmenys su žurnalistais nesikalba, nes „vidinė politika neleidžia“. Ir tokios biurokratijos nepakeis nei eilinė užklausa, nei ekstremalūs įvykiai.

Ką gi, belieka tikėtis, kad lėktuvo dingimas bus pamoka visoms sustabarėjusioms institucijoms, kad dėl jų vidinių politikų kenčia tik jų pačių įvaizdis, o dėl komunikacijos fiasko labai lengvai gali lėkti galvos – ir ne su viešaisiais ryšiais dirbančių žmonių.

Tik tak. Tik ar pakaks laiko persitvarkyti iki kitos dėmesį prikaustysiančios situacijos?

Neduokit durniams kelio

Šis tekstas turėjo pasirodyti Kovo 11 proga, tačiau nusprendžiau paankstinti jo išleidimą, nes, manau, nepakenks.

Kiek iš jūsų turi senelį, dėdę, tetą, pusbrolį ar priklydusį kaimyną, kurie prie vakarienės stalo, vos tik prasidėjus aktualijų aptarimams, skelia, kad „Lietuvai reiktų Lukašenkos“, „o kaip rusai pas save gerai tvarkosi“, „mums tik tylėti – rusai per dvi valandas mus gali užimti“ ir „batonas prie ruso 22 kapeikas kainavo, o dabar neįpirksi“? O kiek iš jūsų po tokių kalbų tiesiog mandagiai patylėdavot ir pagalvodavot „duok durniui kelią, ką čia dabar ginčysiesi“?

Tai yra klaida. Tokia pati, lyg Mildai Bartašiūnaitei leistume didžiųjų švenčių metu sakyti sveikinimus per nacionalinę televiziją ir mandagiai šypsotumėmės, kai ši pasakotų, kad pasaulį valdo žydai, o Rusija su niekuo nekariauja.

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Tai štai, jūs taktiškai patylite, nieko nesakote ir prie vakarienės stalo tema greitai pasisuka apie tai, kaip sekasi trečiokui Antanui. Politika jau dingo, o agitatorius, pasijautęs lyg būtų darbo liaudį į revoliuciją kėlęs Leninas, patenkintas makteli dar vieną degtinės stikliuką (žinoma, rusiškos, o ne tos vakarietiškos, kur chemijos privaryta). Ir nieks nenukenčia, ir jokių barnių prie stalo.

Tik iš kažkur giminėje atsiranda koks 20+ metų jaunuolis, kuris sovietmečio nei matęs, nei girdėjęs, bet pradeda skelti, kad „prie ruso buvo geriau“, perpasakoja istorijas apie nemokamus butus, pigią dešrą ir garantuotus butus. O kur dar maistas be chemijos! Ne Lietuva, o Edenas. Ir jis viską atremia pasakymu: „tu gi Petro paklausk kaip tada buvo“*. Ir viskas, nieko jam nebepasakysi.

O taip, mielieji, ir atsiranda dirva visiems vatnikams, koloradams, piktybiniams portalėliams ir Kremliaus ruporams.

Informacinis karas prasideda ir baigiasi ne tik žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Jis vyksta ir prievakarienės stalo, kai kam nors išūžiamos ausys, jog esame maži, silpni, niekam tikę ir kai priklausėme didingai Rusijai – buvo geriau. Ir čia nereikia pasakoti, kad patys kalti, jei patiki. Reikia padėti nepatikėti.

Pasinaudokite artėjančia Kovo 11 ir paskambinkite giminėms – visiems. Pasveikinkite ir priminkite, kad velniava, kaip gera gyventi nepriklausomiems. Jei rinksitės vakarieniauti, atremkite to senelio, dėdės, tetos postringavimus, kad „prie ruso buvo geriau“. Iš patirties žinau, kad išgirdę prieštaravimą dažnai jie pasimeta. Ir nors jie nuomonės nepakeis, gal nesumažinsite bendro prie stalo sėdinčiųjų intelekto koeficiento.

Mes per ilgai davėm durniams kelią ir leidom jiems tauzyti nesąmones, nesiveldami į ginčus, nes taip paprasčiau. Gal laikas pradėti ginčytis ne tik socialiniuose tinkluose su nepažįstamais ar menkai pažįstamais, bet ir su tais, kurie šalia?
——————————–
*Atsiprašau visų normalių Petrų

Ar R.Cytacka gintų Lietuvą ir Lenkiją?

Ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija (nepainioti su Lietuvos lenkais) gintų Lietuvą, jeigu kiltų karas? O ar gintų Lenkiją?

Įsivaizduokime, kas nutiktų, jeigu Lietuvą užpultų kad ir ta pati Rusija. Ar LLRA lyderiai, kurie įsisega koloradinę Georgijaus juostelę, gintų šalį? Ar jie skatintų tą daryti Vilniaus rajono gyventojus, kuriems turi pakankamai didelę įtaką? Ar tiesiog liktų neutralūs, o gal dar blogiau – kolaboruotų?

Vilniaus rajonas tam tikra prasme yra tapęs valstybe valstybėje, kur vyrauja politinis monopolis, tad kai perskaitau LLRA kandidatės į Seimą Renatos Cytackos pasvarstymus, jog lietuvių ir lenkų politikai Ukrainoje atsistojo po banderovcų vėliava, kyla pagrįsta abejonė, kurioje pusėje stovėtų ši partija?

cytacka

Čia jums R.Cytackos komentaro vertimas:

Kalbant apie šv. Georgijaus juostelę, tai mano nuomone, ši tema yra šalutinė. Man asmeniškai tai, kad p. Tomaševskis ją prisisegė gegužės 9 d. kapinėse, kur ilsisi tie, kurie žuvo nuo hitlerininkų rankų – jokia nuodėmė. Blogiau, kai matau mūsų vadovus ar lenkų politikos atstovus, kurie nuvažiavo į Ukrainą ir atsistojo po banderovcų vėliava. Tai yra sunki tema, bet būtina diskutuoti ir atskirti istorinius ir isterinius aspektus! Tai yra maždaug panašu į dabartinę šalutinę temą apie Žaliojo tilto skulptūras. Galima ginčytis, mano kuklia nuomone, dėl estetikos meno prasme, man tai yra istorija ir tiek. Negalime perrašyti istorijos, nors yra ir tokių bandymų. Turėjau puikią progą, kai apie tuos pačius istorinius įvykius mokiausi iš komunistų išleistų vadovėlių, tuo pat metu lankiau paskaitas, kurias vedė dėstytojai universitete Vilniuje pagal jau per laisvos Lietuvos prizmę ir Lenkijos profesorių perrašytus vadovėlius.

Tai štai, jeigu kiltų konfliktas, ar ši partija pasisakytų už Lietuvos, o esant platesniam konfliktui, ir Lenkijos teritorinį vientisumą, ar mieliau kurtų savo valstybę valstybėje?

Ši partija niekada tiesiai šviesiai nepasisakė apie tai, ką mano apie įvykius Ukrainoje. Išskyrus tai, kad Tomaševskis pareiškė nepritariantis „maidanams“. O kartais akivaizdus išsisukinėjimas nuo atsakymo, yra labai akivaizdus ir aiškus atsakymas.

Zuoko pasakų Vilnius: apie darbus, kurių jis nepadarė

Mano bendravardis Vilniaus meras prieš rinkimus nusprendė pasigirti 30 darbų sąrašu – supraskite, kiek gėrio padarė sostinei 2011-2014 metais. Žinau, kad nors kiek protaujančiam žmogui bus aišku, kad pusė to sąrašo yra ne tik ne Artūro Zuoko nuopelnas, bet net ne pačios savivaldybės darbas. Bet tiems, kurie atitolę nuo sostinės reikalų, nusprendžiau išvardinti punktus, kurie su A.Zuoku susiję tiek pat, kiek ir su manimi.

O tingintiems ar nesugebantiems skaityti tiesiog pateikiu nuotrauką su išbrauktais darbais.

zuoko svajones

Pradėkime ne iš eilės, o nuo tų darbų, kurių A.Zuokas tikrai nepadarė.

4 ir 5 punktai yra ne šios kadencijos nuopelnas, o ir projektai labiau prižiūrėti ir prastūminėti Vyriausybėje (tiek konservatorių, tiek socdemų). Pavyzdžiui, Vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo statybos konkurso laimėtojai paaiškėjo 2008 metais, kai A.Zuokas meru nebuvo. Jau nekalbu apie finansavimą, kuro didžiąją dalį iš ES fondų ir paskolų savivaldybė gavo tuo metu, kai A.Zuoko valdžioje nebuvo.

Tuo metu Pietinio aplinkkelio statybomis apskritai rūpinosi Automobilių kelių direkcija – ji ir konkursus skelbė, ir parama rūpinosi. A.Zuokas gali pasigirti nebent tuo, kad pasibaigus statyboms perkirpo juosteles.

8 punktas. Tikrai iš Zuoko pasakų Vilniaus serijos. Lietuvoje turime tokią instituciją, kurios pavadinimas – „Investuok Lietuvoje“, kuri su visais didžiaisiais investuotojais Vilniuje, ir ne tik jame, tariasi, kalbasi ir sprendžia kylančias problemas. Man, aišku, labai patinka, kai eilinių darbuotojų nuopelnus prisiima politikas, kuris net ne visose ofisų ceremonijose buvo pakviestas juosteles perkirpti*.

9 punktas. Manau šio punkto aiškinti nereikia, bet paaiškinsiu. Pernai realusis darbo užmokestis, palyginti su 2013 metais, padidėjo 5 proc. visoje Lietuvoje. Ekonomistai turbūt paaiškintų tai žema infliacija, ekonomikos augimu, minimalaus mėnesinio atlyginimo, kurį padidino Vyriausybė ir Seimas, augimu ir pan. Nei vieno miesto mero konkrečių nuopelnų jie neįvardytų. Nei Vilniaus, nei Kauno. Patogu, kai ekonomika auga, šaukti, kad padidinai atlyginimus. Bet faktas, kad juos iš esmės didino verslas.

10 punktas. Galioja beveik viskas, kas galioja ir 9 punktui. Dar pridėčiau teigiamas emigracijos pasekmes.

13 punktas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad naujus Ispaniškus autobusus Vilnius gavo A.Zuoko dėka. Bet čia tik tuo atveju, jei pamirši, kas juos nupirko. Aš priminsiu.

Lietuva 2011 metais už perteklinius taršos leidimus gavo 206 mln. litų. Aplinkos ministerija ekologiškų autobusų įsigijimui skyrė didžiausią dalį lėšų – 89,7 mln. litų ir iš viso visai Lietuvai nupirko 90 autobusų. Vilniui atiteko 22 autobusai. Mere, gal pasakysite, kad jūsų dėka ir kitoms savivaldybėms buvo parūpintas naujas viešasis transportas?

16 punktas. Vyriausybė susitarė su Rusijos „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų. Dėl to, savaime aišku, sumažėjo ir šildymo sąskaitos. Kur čia savivaldybės nuopelnas? Tiesa, savivaldybė bando stumti neaiškų biokuro katilinės projektą, kurį Vyriausybė atmetė kaip per didelį ir netinkamą. Noras gražus, bet realių darbų nėra.

18 punktas. Klausimas skaitytojams – ar jums nepikta, kad A.Zuokas rinkėjus laiko visiškai kvailais? Aplinkos ministerija visus praėjusius metus nuolat kukavo apie renovacijos naudą, Vyriausybė šalies mastu ieškojo būdu kaip paspartinti stringančius projektus. Taip, su savivaldybėmis buvo kalbama, bet jų buvo prašoma pateikti blogiausios būklės daugiabučių sąrašą. Tad, atleiskite, mere, bet daugiabučiai ne jūsų nuopelnas. Jei būtų jūsų, tai būtų oranžiniai.

Tai tiek apie tai, ko A.Zuokas Vilniui tikrai nepadarė. O dabar pakalbėkime apie tai, kas kelia daug abejonių.

3 punktas. Apie „Air Lituanica“ bankrotą gandai sklando jau kurį laiką. Kiekvieną kartą, kai perku lėktuvo bilietus, svarstau, ar verta skristi šia kompanija. Darbas, pripažįstu, padarytas A.Zuoko iniciatyva, tik neaišku, ar po to, kai jis nebebus meru, šis darinys išsilaikys?

6 punktas. Kas čia? Kokie keliai? Jei svarbiausi Lietuvos keliai susiję su aplinkkeliais, tai jau žinome, kad A.Zuokas čia neprisidėjo. Jeigu kalbama apie geležinkelius, tai čia „Lietuvos geležinkelių“ nuopelnas. Žodžiu, sunku ką ir pasakyti prieš, nes net nesuprantu apie ką misteris meras kalba.

17 punktas. Nesu tikras, tačiau vandens kokybė sėkmingai gerinama visoje Lietuvoje. Žinoma, naudojantis ES parama. Vilniaus savivaldybės nuopelnas čia, matyt, toks, kad pritarė investicijų planui. Labai naudinga.

20 punktas. Prisimenate, kaip visai neseniai tėvai bandė internetu registruoti savo vaikus į darželius, o sistema tiesiog nulūžo? A.Zuokas net rusus sugebėjo apkaltinti. Taip, daug funkcijų internetu, menka kokybė.

23 punktas. Liepkalnio trasas modernizuoja Lietuvos ir Latvijos įmonė „Trade state“. Galbūt kaip nuopelną A.Zuokui galima priskirti tai, kad išnuomavo trasas šiai bendrovei.

27 punktas. Ką savivaldybė padarė, kad padaugėtų mieste turistų? Žinau, kad „Akropolyje“ esančios parduotuvės taikosi prie iš Baltarusijos atvykstančių pirkėjų ir samdo rusiškai kalbančius darbuotojus. Žinau, kad privatus verslas apskritai ieško būdų, kaip pagerinti sostinės žinomumą. Deja, nežinau, ką šiuo klausimu nuveikė savivaldybė.

Tai tiek apie A.Zuoko darbus, kurių jis nepadarė. Likę punktai, kurių neaptariau, nebūtinai reiškia, kad meras kažką nuveikė, tiesiog apie juos per menkai žinau, kad priskirčiau arba nepriskirčiau savo bendravardžio žygdarbiams.
———————
*Jei ginate A.Zuoką, pateikite nors vieną investuotoją, kurį pritraukė pati savivaldybė ir mes pažiūrėsime, ar A.Zuokas čia nusipelnęs.

A.Pabedinskienės kačiuko akytės – geriausias ginklas

Pamenate, vienu metu buvo populiaru daryti memus tema „Pabedinskienė žiūri į daiktus“? Ne šiaip sau. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė puikiai moka žiūrėti. Ir ne tik į daiktus. Ji moka kačiuko akytėmis žiūrėti ir kas kartą, kai ją kritikuoja žurnalistai ar opozicija dėl nekonkretumo, neveiklumo, neskaidrumo ar balagano jos prižiūrimoje srityje. Ir tos kačiuko akytės veikia – kėdė kliba, bet negriūva.

pabedinskiene geras

A.Pabedinskienės kėdę pradėjo klibinti moterų organizacijos, kai iš karto po Naujų metų pareiškė, jog ministrė turi trauktis, nes projektai, skirti kovoti su smurtu prieš moteris, yra netinkamai parengti. Moterų organizacijos aiškiai pasakė, kad joms kelią susirūpinimą, kad viešuosius pirkimus laimi nekompetentingos arba su Darbo partija susijusios organizacijos.

Tą pačią dieną premjeras, paklaustas, ar nesvarsto apie A.Pabedinskienės pakeitimą, pasakė, kad ji per keletą metų įgavo nemažai patirties (sic!) ir jos keisti neplanuojama.

Leiskite išversiu, ką tai reiškia: šiaip ji nebuvo labai patyrusi, kai priėmėm į darbą, tiesą sakant, apie ją apskritai niekas nežinojo, bet dabar jau įsidirbo, o geresnio partinio neturime.

Na, o pati ministrė pasakė vieną savo frazių, kad svarbiausia žmogus, pažiūrėjo gailiomis akytėmis ir dar pridūrė, jog nevyriausybinės organizacijos negali moterų gynimo veikloje įgyti monopolio. Viskas.

Vėliau prezidentė tiesiai pasakė, kad ministerijos užsakyta studija už 1,5 mln. eurų yra „valstybės pinigų plovimas“, nes konkurso metu įdarbinti tie patys ministerijos darbuotojai.

Tuomet maniau, kad dabar jau viskas, kačiuko akyčių nepakaks. Tačiau viskas stovi. Nors opozicijoje sėdintys liberalai kelia klausimą dėl A.Pabedinskienės galimybių toliau dirbti, esu beveik įsitikinęs, kad po savivaldybių rinkimų viskas gerokai aprims ir opozicija bus užsiėmusi kitais darbais.

Ir iš tikro, šio žmogaus net normaliai kritikuoti nepavyksta. Paprastai politikai atsikerta, išsako poziciją, o A.Pabedinskienė pažvelgia gailiu žvilgsniu, numykia ką nors nekonkretaus* ir vėl pamini, kad svarbiausia – žmogus.

Ši taktika, pasirodo, yra daug geresnė nei kokios Birutės Vėsaitės, kuri griežtu balsu atsikirtinėdavo, prikalbėdavo nesąmonių ir po kurio laiko dingo iš ūkio ministrės posto. Kai žiūri liūdnai ir jau atrodo, kad tuoj pravirksi, niekas tavęs neužkliūva. Na, gaila kažkaip.

——————
*Aurimas Perednis Žinių radijo eteryje pasakė, kad A.Pabedinskienė yra nekonkreti, o tuomet paklausė, ar ji labiau liberalė, ar socialdemokratė. Jos atsakymas buvo konkretumo viršūnė: „manyje yra visko“. Tai jūs pasakykite, kaip su ja diskutuoti?