Kategorijos archyvas: sveikata

Pusvegetaris per klaidą: ne taip ir blogai

Šią savaitę tapau vegetaru. Ne savo noru. Net ne visai tikru vegetaru, bet mano įspūdis liko visai neblogas.

Šiaip galiu ramiai pasakyti, kad vegetarai man atrodo kiek juokingi, nes aš nei turiu laiko, nei noriu jį švaistyti, rinkdamasis produktus be gyvūlinės kilmės medžiagų. Skaityti visų sūrių sudėtį ir ieškoti, kuriame nėra jaučio fermentų? O apie veganus jau visai nekalbu…

O bet tačiau, nutiko taip, kad mano mergina šią savaitę gamino viską be mėsos, kolegė per pietus nusitempė į vegetarišką kavinę ir pan. Tiesa, darbe stengiausi vis ką nors su bent trupučiu mėsos sukirsti, tačiau gyvulinės kilmės produktų suvalgiau kone trigubai mažiau negu paprastai.

Koks mano įspūdis po tokios savaitėlės? Na, negaliu absoliutinti ir teigti, kad savijauta kiek pakito vien dėl to. Tačiau po valgio nereikia virškinimo pertraukėlės – galiu iškart kibti į darbus. Šiek tiek gyvybingesnis pasidariau. Ir šiaip tokios teigiamos emocijos.

Vėlgi, negaliu garantuoti, kad visa tai vien dėl to. Tačiau įtariu, kad įtakos padarė. Nes šiandien mieste prisikirtau daug mėsiško maisto ir taip kažkaip fe… Na, kad ir kaip ten bebūtų, visišku vegetaru niekad netapsiu, nes tai reikalauja per didelių pastangų. Be to, atsisakyti aštrių tortilijų su jautienos faršu? Na, apsieisiu.

Tačiau tikrai pasistengsiu apsiriboti nedideliu mėsos kiekiu (jei mergina ir toliau mane maitins daržovėmis – nebus sudėtinga), nes bent šiek tiek jos vis vien noriu. Žiūrėkit, gal po to ir rūkyt mesiu?

Dar keli metai ir be 3D akinių nė žingsnio?

Dar visai neseniai per paskaitas diskutavome, ką būtų galima nuveikti su 3D, o dabar viskas labai sparčiai juda į priekį. Filmai, televizoriai, „Playboy“ žurnalas…

Pastarąjį pabandysiu įsigyti, nors jo Lietuvos rinkoj turbūt neišvysime. Ir visai ne dėl nuogų užpakaliukų (šių užtenka pavasarį centre pavaikščiojus), bet labai įdomu, kaip atrodys popierius, fotografijos ir pan.

Jeigu „Playboy“ bandymas pasiteisins, gal ir „National Geographic“ pereis į naują fotografijų lygmenį? Šio žurnalo 3D foto mieliau pamatyčiau. Lauko reklamų gal irgi padaugės?

Pritaikyti 3D technologiją galima daug kur. Tokiu atveju gal nebereiks liūdėti, kad fotografijoje net ir pats geriausias fotografas nesugebėjo užfiksuoti viso vaizdo žavesio. Taip pat galima buitiniu lygiu imti eksperimentuoti (nors aš asmeniškai su juosta iki galo dar nemoku). Turiu omeny ne pavienius technomanus, o visus. Kai visa tai pasidarys prieinama…

Viskas labai smagu ir šaunu. Tik vat gal paaiškinsit, ar tie akiniai, po galais, kenkia regėjimui? Nes kol juos ant nosies užsimeti tik kino salėje – viena, bet kai imi naudoti nuolatos, norisi žinoti.

Priverstas sportuoti

Kadangi tinklaraštis – asmeninis dalykas, tai papasakosiu šiek tiek naujienų iš savo pasaulėlio.

Maratonas pas gydytojus baigėsi. Diagnozė labai aiški: daugiau miego reikia ir… sportuoti. Nepamanykit, kad nuo sėdėjimo sparčiai ėmiau plėstis, tiesiog keisti skausmai krūtinėje buvo nugaros raumenų susilpnėjimo požymis. Vaistas tik vienas – fizinis krūvis.

Vienas mano bičiulis taikliai išsireiškė – vos tik apleidžiu sportą, jis pas mane vienu ar kitu būdu grįžta priverstinai. Gaila, kad teks vėl investuoti – šį kartą į sportinę aprangą.

Tačiau kaip gerai, kai tokios ligos, kurias sportu išgydyti gali;)

Kova su įpročiais lygi depresijai?

Gal kiek pesimistinis požiūris, bet šiuo metu man tikrai atrodo, kad priverstinis gyvenimo ritmo ir įpročių keitimas gali tapti tiesiog depresijos priežastimi. Kadangi turiu šiokių tokių problemų su sveikata – susilaukiau medikų rekomendacijų, kurios turėtų padėti tvarkyti savo sveikatą. Nieko kardinalaus, bet reikia normalizuoti ritmą: miegoti naktimis (ir ne kelias valandas), darbus daryti dienomis ir panašiai.

Po pirmųjų bandymų elgtis pagal rekomendacijas, darbingumas krito kokius keturis kartus. Noras užsiimti kuo nors papildomai – praktiškai dingo. Ir šiaip, daugiau graužiuosi, kad švaistau laiką, o ne bandau kažką naudingo nuveikti.

Žinoma, miegodamas po keletą valandų sau sveikatos gal ir negerinau, bet jaučiausi… Hm… Jaučiausi geriau. Nežinau, ar tai reikia įvertinti kaip trumpalaikį šalutinį efektą, keičiant įpročius, bet jei ir toliau taip – geriau grįšiu prie nesveiko ritmo. Vis mažesnė savigrauža.

Saulėtekio klinika: nemeluodami nepritraukiat žmonių?

Yra tokia Saulėtekio klinika Vilniuje. Nuostabi vieta vien todėl, kad dar kartą man įrodė, jog esu naivus, labai naivus žmogus.

Praeitais mokslo metais, kai buvau pirmakursis, atėjo prieš paskaitą toks dėdė ir ėmė pasakoti, kad užsiregistruotume pas juos. Neva tada nekils jokių problemų, jei susirgsime. Puiku. Bet kai paklausėme, kaip bus, jei parkeliausime į gimtuosius miestus gydytis.

„Tai jūs galėsite ir čia ir ten. Vis vien būsite prirašyti ir gimtajame mieste“, – dėdė fėdia mum pasakė.

Puiku. Pasirašiau. Juolab, kad nesigaudau poliklinikų ir ligoninių sistemoje, nes pas medikus pasirodau tik kritiniu atveju.

Štai parvažiavau pas mamą kotletų pavalgyti ir sveikatą tvarkyti, nueinu pas gydytoją, o ši man sako: „tai tu Vilniuje užregistruotas“. Ačiū Saulėtekio klinikai ir jos atstovui už visus nepatogumus, kuriuos teko patirti, plius – išlaidas.

Suprantu, kad pats kaltas būni, kai ne viską išsiaiškini, bet kai tau meluoja į akis… Pyktis ima.