Jos tinklaraštyje skelbiama kritika Kubos valdžiai. Beje, galite pasirinkti galimybę jį skaityti lietuviškai. Tad nepasiteisinsite, jog tingite užsienio kalba skaityti apie laisvę!

Nuolatinė auditorija, spėjama, apie vieną milijoną žmonių (tikiuosi, padidės skaičius iš Lietuvos po šio įrašo). Tinklaraštis startavo 2007 metais. Ji įvairiais būdais stengiasi išsaugoti tinklaraštį, kad šis nebūtų uždarytas. Tikrų tikriausia šių laikų disidentė.

Žurnalas Time ją paskelbė viena iš šimto įtakingiausių pasaulio žmonių. Nemenkas pasiekimas tinklaraštininkui, kuris mūsuose kiek nuvertinamas. Reikia pabrėžti, kad ji gyvena Kuboje ir mojuoja laisvės vėliavomis ne kažkur JAV pasislėpusi. Vien todėl galima jausti pagarbą žmogui.

Tinklaraštyje save pristato kaip filologę, gyvenančią Havanoje. Gal todėl taip nuostabu skaityti jos tekstus. Iš tiesų tekstai kiekvienam, kuriam rūpi ne tik turistinis šalių grožis, bet ir tai, kas dedasi po šydu – patiks.

Tačiau užteks reklamos. Perskaitysite ir įvertinsite. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad toks mažmožis, kaip tinklaraštis, gali ir keičia pasaulį. Biški po biški ir cenzūra bei propaganda, galbūt, apskritai liks tik istorijos vadovėliuose. Gyvenime liks tik laisvė pasisakyti.

Paauglių gyvenimus užvaldžiusios technologijos diktuoja kitą, naują, bendravimo manierą, kur neliko vietos kableliams, nosinėms ir kitoms filologinėms vingrybėms.

Na, aš jau nesu paauglys (bent naiviai tikiuosi, kad tokiu niekas manęs nelaiko) ir už juos kalbėti negaliu. Tačiau pažiūriu į FB, pažiūriu į tinklaraščius ir ką matau? Taip, klaidų yra. Kai kur yra ir šveplavimo. Tačiau nematau TOKIO baisaus neraštingumo. Beje, pats Skype ir sms bendrauju šveplai ir dažnai be kablelių. Ir ką? Privačiuose pokalbiuose aš dar ir keikiuosi. Beje, riebiai. Nereikia vaizduoti, jog dėl to atsitinka kažkas baisaus.

Rašymas šiandien yra gal net ir svarbesnė abipusės komunikacijos forma negu seniau knyga. (Kai buvo knyga, buvo vienpusis ryšys.) Todėl ir pats rašymas neturi būti normuotas neoficialiose vietose (prastokai išsireiškiau, bet tiek to), o graudenimas, kad tai pražudys raštingumą – juokingas. Jei kas ir pražudys, tai nesėkmės motyvuojant jaunimą mokytis.

P.S. Straipsnyje šiek tiek liūdima, kad Šiaulių universitetas nesurinko filologijos kurso. Gal nesurinko ne dėl to, kad nerūpi kalba, o todėl, kad universitetas – Šiaulių? Ir jame tiesiog ši disciplina niekam tikusi?

P.P.S. Aš esu už taisyklingą rašybą. Tačiau mieliau pasišaipau iš klaidų seklbimuose arba žiniasklaidoje negu verkšlenu, kad visas pasaulis eina šuniui ant uodegos (bent šia tema).

Štai keletas:

Emigrantai skęsta svaigalų jūroje.

Emigrantų vaikai pasmerkti?

Emigrantai rizikuoja netekti vaikų.

Emigranto namai – brangu, nejauku, nesaugu.

Emigrantai grįžta pervargę ir iškankinti vienatvės.

Paieškoję rastumėte ir daugiau neigiamų atspalvių. Ne tik tuose tekstuose, kuriuose antraštė aiškiai nupiešia nuomonę.

Parašyčiau, išvadas darykite patys, bet tuoj sulauksiu hadrian pastabų, kad išvadas padaryti turiu aš:)

O šiaip manau, kad pastaruoju metu padaugėjo neigiamų tekstų apie emigraciją. Tam tikras šviečiamasis darbas (?), kurį atlieka žiniasklaida. Negaliu pasakyti, ar pritariu atbaidymui nuo migravimo, tačiau situacija man tikrai įdomi. Jei dabar reiktų rašyti kursinį darbą, rinkčiausi emigranto gyvenimo atspindėjimą žiniasklaidoje. Tada detalesnes išvadas padaryčiau. O dabar mano verdiktas: niekas nejaučia naudos iš emigruojančių tautiečių. Mažiau žmonių – mažiau vartotojų. Net jei prieš tai jie vartojo iš bedarbio pašalpos…

Suprantu, kad ne visada gali pavykti nuspėti, ar žmogus kvailas, bet čia jau antrą kartą pasirodė žmogėnas. Ir vis vien priima. Na, atleiskite, bet man gaila to vargšelio. Gal jis ir nėra sutrikęs, gal tiesiog nori tokiu būdu prasimušti (Lietuvoje juk Minedas įsirėžė į sąmonę tiesiog). Tačiau nepamirškime, kad televizijoje reikia ir estetikos… O šiuo atveju tai tikrai nebuvo estetiška. Vakarienę valgyt gal ir galėsiu, bet nuotaika kažkokia ne tokia pasidarė.

P.S. Atleiskite tie, kurie dažniau užsuka į tinklaraštį (tikiuos, kad tokių yra). Nerašiau, nes nebūdamas Vilniuje sunkiai prisiverčiu sukurpti bent eilutę. Be to, iš pagarbos skaitytojams, stengiuosi nerašyti bile rašyt. Ne visada pavyksta, žinoma.

Net dvi šokių laidos, dvi talentų laidos. Nežinau, kaip reiks spėti viską aprėpti. Juk įdomu kaip Radžis šoka, bet reikia spėti pamatyti ir kaip kažkas kitam kanale užpakalį krutina. O talentai… M… Jau vien A. Ramanausko be galo protingi išvedžiojimai praėjusiame sezone ko verti buvo. Pasaka…

Bet šiemet TV tiesiog tobulėja. Nuostabiai tobulėja. Įsivaizduokite, tokie talentai kaip R. Grinevičiūtė užaugo ir suvešėjo taip, kad į vieną laidą nebetelpa. Džiaugiasi mano širdis!

Be to, TV pagalvojo, kad vakarais nereikia grūdinti mano smegenų. Nuo šiol savo mėgstamiausią laidą dar lengviau įsiminsiu – ji vadinsis ne “Kakadu”, o “KK2″. Ir dar su tokia intelektualia vedėja. Ach, negaliu nusėdėti vietoje, rašydamas šį tekstą.

Ir tikrai, tiesiog nesulaukiu naujo sezono. Iškart po žinių galėsiu ramiai išjungti TV ir atsiversti knygą. Nereiks bijoti, kad pražiopsosiu ką nors svarbaus.