Šis įrašas turėjo pasirodyti jau vakar vakare. O bet tačiau, pasirodo visai nusigyvenau ir man atjungė internetą dėl skolos. Dabar džiaugiuosi, kad draugai prigaudė po interneto sparneliu…

Žodžiu, nuėjau aš Vilniuje į Kudirkos aikštę sugiedoti Tautiškos giesmės. Kadangi buvo bjaurus oras ir lijo – nesitikėjau daug žmonių. Kiek tikėjausi, tiek ir buvo…

Sulaukėme lemtingosios valandos, kai jau reikėjo pradėt giedot. Visų pirma, gale stovėję nesuprato, kada giesmė prasidėjo. O kai jau prasidėjo – visi giedojo kas sau.

Ir visai ne todėl, kad ne dainorėliai susirinko. Trūko žmogaus, kuris mikrofono dėka visiems padėtų, kitaip tokia minia nusidainuoja.

Sakot, nieko tokio? Svarbu, kad giedojo? Žinot, jei pradedi kikenti himno metu – nieko gero. Dėl šito esu supykęs.