Sesija baigėsi, reabilitacija po jos pabaigtuvių taip pat. Atrodo, kad smegenai ėmė veikti (bent šiek tiek), tad sąžinės graužaties apimtas grįžtu prie tinklaraščio.

Neseniai pasirodė žurnalas apie toleranciją – “Homo”. Permetęs akimis negaliu parašyti apie jį ir jums. (Žurnalą galite rasti čia.

Visų pirma, kodėl teigiu, kad tai propaganda. Visas žurnalas – vien subjektyvi nuomonė. Kritiškos nuomonės kai kuriomis temomis nelabai įžvelgiau. O bet tačiau, gal tai ir gerai, nes reikia šiek tiek atsvaros ir kitos pusės nuomonės. Juolab, tai tik pirmas numeris ir galbūt sulauksime įdomesnių, ne tokių vienpusiškų tekstų.

Nesinori kritikuoti paties pirmo numerio, tačiau iš pirmo žvilgsnio (bent kompiuterio ekrane) jis pasirodė kaip mokyklinis laikraštukas. Bent jau dėl maketo. Žinoma, nenumanau kokį finansavimą turi iniciatoriai, tačiau tikiu, kad ne patį didžiausią. Šičia reiktų patobulėti, nes antrą kartą permesti žurnalą akimis tikrai nesinori.

Na, kad ir kaip ten bebūtų, žurnalas tiesiog taps biuleteniu, skirtu nedidelei bendruomenei. Antro numerio, jei nieks neprimins, turbūt taip ir neatsiversiu. Tačiau gerai, kai atsiranda įvairesnių leidinių.