Temos: gyvenimas | Žymos: , , , | Patalpinta: 2010 - 07 - 04

Vienas istorikas kartą man sakė, kad komunizmas yra labai giliai įsišaknijęs mūsų pasąmonėje ir nebent mano vaikai nebejaus jo pasekmių. Tuo metu putojau, kad nieku gyvu, nes aš jau esu nepriklausomoje Lietuvoje užaugęs žmogus ir nė velnio nejaučiu komunizmo savyje.

Dabar gi galvoju šiek tiek kitaip. Būtent darbo/verslo ar kaip norite tai pavadinti prasme.

Kai pagalvoju apie tarybinę Lietuvą – tą, kurioje niekada negyvenau – mintyse iškyla trys dalykai, susiję su darbu: vok, duok kyšius, ieškok pažinčių.

Vok. Privatus verslas atidžiai prižiūri darbuotojus. Taigi ir vagysčių ne tiek daug. Bent jau statybininkai nepasistato sodo namelio iš plytų, skirtų kažkokiam kitam pastatui. Tačiau išliko tas neva nekaltas vagiliavimas. Popieriaus įpakavimas, parsineštas į namus iš biuro ar kitas menkniekis. Įdomu, ar tai nėra likutis to laikotarpio, kai iš darbo neparsinešęs ko nors, nebūsi suprastas net šuns?

Duok kyšius. Turbūt skaudžiausia dalis. Gydytuojui duok, biurokratui duok, kelių policininkui duok. Arba atvirkščiai – imk. Tačiau pastebiu tokią smagią tendenciją, kad nepriklausomoje Lietuvoje užaugę žmonės kyšius moka duoti tik kelių policininkams. Neretai tik todėl, kad šie patys akivaizdžiai paprašo. Žinoma, gal aš ir klystu. Jau vien tai, kad jaunas žmogus dažnai mato/girdi kaip tėvai duoda kyšius – nieko gero ateityje nežada. Bet visgi, gal tiesiog nebemokėsime duoti kyšių?

Ieškok pažinčių. Gajus požiūris. Žinoma, ne pats blogiausias. Juk kai susipažįsti, užmezgi verslo sandorius. Bet kai susiduriu su tokiomis situacijomis kaip: O gal ką pažįsti iš ***? Čia noriu be pinigų prasukti straipsnį. Na, tada koktu pasidaro.

Jei atsikratytume šių dalykų ir visuomenė pasikeistų. Tačiau gaila, kad dauguma vis dar gyvename, nejučia vadovaudamiesi tokiais principais.

Kiti straipsniai
Šis straipsnis jau turi (9) atsiliepimų »
Palikti atsiliepimą

Reklama