Išmeskim kalimą. Už ir prieš

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo panaikinti kalimą. Mokykla man nėra labai tolima praeitis, todėl pabandysiu išdėstyti du savo požiūrius į mintį susiaurinti mokyklų programas.

Nuomonė už. Moksleiviai nėra kvaili ir pasirenką, ką mokysis. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiri kalboms ir pro pirštus žiūri į matematiką. Iš tolo apeini dailės kabinetą ir pan. Kitaip tariant, ir šiaip giliniesi į tai, kas tau svarbiausia, o į kitką žvelgi paviršutiniškai. Taigi galimybė mokytis lengvesnėmis programomis – puiki galimybė daugiau skirti dėmesio kitiems dalykams.

Kūrybinis mąstymas labai praverčia gyvenime. O jei tikrai sumažėjusių programų dėka bus galima skatinti kūrybiškumą – paruošime žmones gyvenimui. Kam reikia kaliko, kuris nesugeba sugalvoti elementaraus sprendimo būdo, nes turi keliais skaičiukais daugiau negu iš tikro reikia.

Beje, kalimo minusai puikiai atsiskleidžia per specializuotus konkursus. Buvo (turbūt ir dabar yra) toks Kengūros konkursas, kuriame vargiai reikėdavo iškaltų formulių – pakakdavo logiškai mąstyti. Matematikoje nebuvau stiprus, o Kengūroje pasirodydavau daug geriau už daugumą matematikos „žinovų“.

Skatinimas patiems ieškoti informacijos, rasti įdomių detalių pamokai pravers adaptuojantis universitete. Galų gale, tai gali tapti įpročiu: žmogus, nuolat kažkuo besidomintis bus, manau, ir aktyvesnis pilietis.

Nuomonė prieš. Mokymosi forma diskutuojant – puikus dalykas universitete. Vargu ar mokykloje ji pravers. Mokytojai nuolat yra teisūs, retas kuris pripažįsta klydęs. Pamenu, lietuvių mokytoja dešimtoje klasėje dėstė savo teoriją apie rašytoją Melvin Burgess. Neva jis kaip jaunimo rašytojas gauna finansavimą iš valstybės, todėl jo knygos prastėja. Esmė, kad jai nebuvo įmanoma išaiškinti, kad į lietuvių kalbą jo knygos verčiamos ne pagal išleidimą originalo kalba, todėl ji neteisingai dėlioja chronologiją. Tai kokia čia diskusija gali vykti?

Tėvus taip pat reikia auklėti, jog šie skatintų kūrybiškumą. Muzikos pamokai parengėme projektuką: aš grojau gitara, klasiokas per vakarą išmoko vieną dainą groti afrikietišku būgnu. Užtrukome nemažai laiko, bet didžiavomės savo kūriniu. Klasioko tėvai padarė išvadą, kad geriau jau jis būtų ėjęs matematikos pasimokyti…

Beje, nereikia siaurinti programų, jei mokytojas sugeba sudominti savo dalyku. Turėjau puikią istorijos mokytoją ir istorija vis dar domiuosi, vyresnėse klasėse turėjau puikią lietuvių kalbos mokytoją – poezijos nepamėgau, tačiau literatūros neapleidau. Mokykit mokytojus, tada jie galės sugrūsti VISAS žinias mokiniams. O štai net ir su pilnomis programomis nieko neišmanau apie klasikinę muziką, neskiriu dailės stilių, prastai moku rusų kalbą ir t.t. Nors mokykloje mokiausi tai.

7 komentarai

  1. Pirma reikia perauklėti mokytojus… o tada bus galima ir programas kaitalioti (nors jas ir kaitaliojas per dažnai). Pas pacius mokytojus daznai truksta kuribiskumo..

    Iš mokyklos prisiminimai labai ivairiapusiai. Buvo nemažai mokytoju toliau vadovėlio nežinojusiu. Buvo tikru savo srities fanatiku, kurie sugebedavo sudominti.

    O kalimas.. jo reikia. Taip lavinama atmintis. Tik kalti reikia ne įrodymus o faktus (užsienio kalbos žodžius, datas, pavardes).

  2. Dali.us – jei ne paslaptis, kada tu baigei mokyklą?
    Man labai juokingai skamba, kai pradeda šnekėti „kažkas“ apie mokytojų perauklėjimą. Problema su seno sukirpimo mokytojais yra, bet tik nereikia jos suabsoliutinti. Pabandyk perauklėti savo senelius, tėvus. Tik ar reikia tą daryti. Kaip ir kiekvieno srityje yra ir gerų ir blogų specialistų.
    Paprastas dalykas, mūsų švietimas stipriai orientuotas į standartus, kurie pasireiškia egzaminais ir visokiais testavimais. Standartas ir kūrybiškumas – nesuderinami dalykai. Su mokiniais gali diskutuoti, kalbėtis, vaidinti, dainuoti, bet tai atima laiko išdėstyti medžiagą, kuri bus minėtuose egzaminuose. Čia mokytojas ir susiduri su programų išplėstumu. Kartais dėl to net gali ir nudegti, kai ateina piktas tėvas ir pagrumoja kumščiu, pagal jį turiu mokyti tai ko reikia, o ne tai ko nori sūnus ar dukra.

  3. Kaip pats paminėjai pirmojoje dalyje, matematika kurios jis galėjo eiti pasimokyti gali būti ir kūrybiška.

  4. manau, pirma mokytojai turi suaugti/pasikeisti, nes net jie ir žino savo dalyką ir bus įvestos diskusijos… ne visi tai sugėbės. o daryti tai vien dėl to, kad būtų gražu ant popieriaus – neverta.
    taip, nuo kažko pradėti reikia, bet ne taip.

    pats mokyklą baigiau prieš kelis metus. buvo mokytojų, kurie tikrai sudomino, o buvo tų, kuriems buvo nusišvilpt.
    jei reformuot sistemą, tai konkrečiai, iš pat šaknų. taip, kad drebėtų.

    dėl kalimo – reikalingas ne kvailas kalimas, o išmokymas kaip įsiminti – Tony Buzan, ir kiti metodai. bet iš ėsmės sutinku, kad mokinimasis kai ko atmintinai – reikalingas. bet analitinio mąstymo, darbo komandoje, lyderystės ir kūrybiškumoe lavinimas, mano nuomone yra daugybę kartų svarbesnis.

    pažiūrėkite Sir Ken Robbinson TED video:
    http://www.ted.com/talks/lang/lit/ken_robinson_says_schools_kill_creativity.html
    http://www.ted.com/talks/lang/lit/sir_ken_robinson_bring_on_the_revolution.html

    kiekvienas vaikas yra vertas gero išsilavinimo. tokio, už kurį jis būtų dėkingas.

  5. Problema ne tik mokyklos, bet ir universitetai :)
    Pirmame kurse susirenka tokie triušiai, kurie užsirašinėja kiekvieną dėstytojo žodį, o dėstytojai tuo džiaugiasi :)
    To lyg ir būti neturėtų…

  6. Tai čia mokyklos įtaką. Nežinau kaip jum, tačiau mum mokytojai visad bandydavo išaiškint kaip mokykloj lengva, o universitete bus sunku per paskaitas, kaip viską reikės spėt užsirašinėt, kokia stipri konkurencija ir t.t. Meluodavo tuo savo melu taip šventai tikėdami… Na aš nežinau, arba jų laikais tikrai taip būdavo, bet kiek žinau iš tevų pasakojimų – ne, nei mano „universitete“ taip nėra :)

    Man taip pat juokinga kai mokykloj mokytojai sako, kad ruošia egzaminams tave… :) Tai kiti „egzaminiai“ be tų egzaminų duagiau gyvenime ir nenutuokia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>