Šių metų kovo 27 d. iš Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) pasitraukė didžiausia sąjungos narė – 28 tūkst. studentų vienijanti Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VUSA).

Atrodytų, VUSA sprendimas drastiškas, bet ar tikrai? Pasirodo, konfliktas tarp LSAS ir VUSA brendo jau ne vienerius metus.

VUSA prezidentė Monika Sičiūnaitė LSAS stebino labai kategoriškais pasisakymais žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, „LSAS – neskaidri organizacija“, „LSAS prastai atstovauja studentų interesams“, „LSAS ignoruoja VUSA“.

Pagrindiniai prezidentės pasitraukimo argumentai tie, kad į VUSA nuomonę dažniausiai nebuvo atsižvelgiama priimant svarbius sprendimus ir Vilniaus universiteto atstovams nebuvo rodomi visi finansiniai dokumentai.

Kai rinkau medžiagą radijo laidai, M. Sičiūnaitė man netgi konkrečiai įvardijo, kokio dokumento jai LSAS nerodė ir kokio nebuvo LSAS internetinėje svetainėje, nors joje, pasak LSAS atstovų, patalpintos visos ataskaitos.

Everystockphoto.com nuotrauka

Iš tiesų, patalpintos visos ataskaitos, netgi ir tas dokumentas, kurio neva anksčiau nebuvo. Įdomu tai, kad tas dokumentas – tai priedas prie LSAS 2008 m. veiklos rezultatų ataskaitos, o jame skaičiuojamos sumos siekia apie pusę milijono litų. Ten įskaičiuota Lietuvos studentų pažymėjimo išlaidos, komandiruočių, kuro išlaidos ir kt.

Atrodytų, viskas gerai, tačiau M. Sičiūnaitė tikina, kad šis priedas į internetinę LSAS svetainę įdėtas atgaline data!

Kodėl? Įsivėlė klaida, o gal LSAS užmiršo jį įdėti? O gal norėta kažką nuslėpti? Būtų įdomu sužinoti priežastis.

Tačiau kam aiškintis – juk LSAS nemato jokių problemų, kad prarado didžiausią nacionalinio susivienijimo narę, vieną iš trijų LSAS steigėjų. Maža to, LSAS prezidentas Arūnas Mark viešai pareiškė, kad LSAS – brandi organizacija, ir ji nesivaiko didelio narių skaičiaus.

Mielas pone, tai kam tada reikalingas nacionalinis studentų susivienijimas, jeigu Jums nesvarbu, kokiam skaičiui studentų atstovaujate?

Juk jau ir taip Lietuvoje studentų savivalda yra stipriai suskaldyta – turime du nacionalinius susivienijimus: Lietuvos studentų atstovybių sąjungą ir Lietuvos studentų sąjungą (LSS). Iš esmės, šios dvi organizacijos visiškai vienodos.

O dabar, kai VUSA nebepriklauso nė vienai nacionalinei organizacijai ir dar gavo Vilniaus universiteto rektoriaus p. Benedikto Juodkos „palaiminimą“ veikti savarankiškai, atsirado dar viena konkurentė.

Kalbėdamas su VUSA prezidente M. Sičiūnaite jos paklausiau: „tai kaip dabar atstovausite Vilniaus universiteto studentams? Juk Mokslo ir studijų įstatymas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu leidžia veikti tik nacionalinėms studentų savivaldų organizacijoms, o ne pavieniams universitetams?“

O ji atsakė paprastai: „Nors neturime jokio juridinio balso valdžios institucijoms priimant sprendimus, susijusius su Vilniaus universiteto studentais, tačiau galime vis tiek dalyvauti posėdžiuose, reikšti nuomonę, rašyti raštus“.

Bet ar tai ką nors pakeis? Įsivaizduokime, jeigu kiekvieno universiteto atstovai dalyvautų posėdžiuose. Juk vis tiek studentai tarpusavyje turėtų kalbėtis, kas jiems geriausia, ir vis tiek reikėtų „susibėgti“ į vieną salę ir išsikalbėti, o ne kiekvienam atskirai rašyti raštus, neturint jokio atitinkamo juridinio statuso.

Tai kam tada skaldytis? Jeigu universitetų atstovybės ir nacionalinės sąjungos negali susitarti gražiuoju ir skaidriai, kam tada išvis jų reikia?

Manau, toks skaldymasis parodo tai, kad realiai niekam neįdomu atstovauti studentų interesams. Svarbu prisidengiant visų studentų nuomone „plauti“ mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos pinigus…

Kiti straipsniai
Šis straipsnis jau turi (22) atsiliepimų »
Palikti atsiliepimą

Reklama