Vakai svaiginasi gira, benamiai – “babatuku”. Žodžiu, visi bando “prisilakti”.
Aš vaikystėje su draugais taip pat svaigindavausi gira. Bet ne iš parduotuvės… Natūralia. Ir ne specialiai. Tiesiog skanu buvo.
Bet, prisiminęs vaikystę, prisimenu ir tai, kad būdavo noras “įkalti” ko nors su laipsniais, todėl ir susimąsčiau iš kur tai kyla. Vieni teigia, kad tai vertybių neturėjimo, gyvenimo tikslo praradimo ir degradacijos pasekmė. Aš sakau, kad tam tikras noras svaigintis atsiranda dėl dviejų priežasčių: psichologinių ir fiziologinių.
Nesu nei vienos srities specialistas, bet galiu savo paprasto žmogaus akimis matyti kai kurias tendencijas.
Žiūrint iš psichologinės pusės, vaikai mato tėvus, kurie išgeria ir tampa linksmais. Bendrauja, šoka. Jau ne vienas specialistas yra sakęs, kad tai suaugusiųjų elgesio kartojimas ir ne televizija kalta. Gal todėl į šią sritį ir nelysiu.
O štai fiziologinė alkoholio vartojimo pusė rečiau aptariama. Pažvelkime į beždžiones, kurios ėda surūgusius vaisius, taip šiek tiek “apsinešdamos”. Jos juos ėda ne todėl, kad nėra kažko kito, o todėl, kad trūkstą tam tikrų medžiagų. Beje, teko net girdėti (nesu tikras), kad kai kurios beždžionės ėda ir grybus, sukeliančius haliucinacijas, iš paplūdimių vagia kokteilius, alų, kitus gėrimus. Taip sakant, nes jos nori. O gyvūnai, paprastai, geriau žino ko jiems reikia, nei žmonės.
Taigi jei žmogui reikia svaigalų, kur problema, paklausite. O problema paprasta. Jei mūsų protėviai ir vartojo alkoholį, tai vartojo saikingai ne dėl to, kad suprato priklausomybės problemą, o todėl, kad buvo užsivertę darbais. Be to, neretai “pagerti” atsieidavo brangiai. Vėliau (ypač dabar), kai užimtumas mažėja, o gėrimai nebėra neprieinama preke, vartojame pagal poreikius. Tiesiog reikia gerinti virškinimą ir išgeriame bokaliuką alaus. Tačiau poreikius pradėjome tenkinti per dažnai. Visai kaip su maistu (mano močiutė pyragus valgydavo tik per šventes, o aš bent kartą per savaitę). Man peršasi išvada, kad natūralūs poreikiai, palengvėjus gyvenimo sąlygoms, tapo rutina. Dėl to tenka didinti vartojamus kiekius, o po to jau seka ir alkoholizmas…
O grįžtant prie giros, tai tegul vaikai įsivaizduoja, kad prisigėrė. Bus ką vėliau prisiminti, nes aš vis dar prisimenu kaip, prisigėręs nealkoholinio alaus, svirduliavau, kol nesužinojau, kad jame nėra nė vieno laipsnio. Gėda buvo tada, o dabar šypseną sukelia:)
Kažkur ir aš girdėjau apie tokį eksperimentą, kai viename vakarėlyje žmonės buvo padalyti į dvi dalis. Vieni ėjo prie vieno, o kiti prie kito baro.
Vienai daliai kokteiliai buvo daromi alkoholiniai, o kitai – visiškai be alkoholio. Apie tai eksperimento dalyviai iš pradžių nežinojo.
Galiausiai atlikta apklausa, kurioje vakarėlio dalyviai turėjo įvertinti savo girtumo laipsnį ir galėjimą sėsti už vairo. Keista, bet didelė dalis gėrusių nealkoholinius kokteilius pripažino jautę nuotaikos pagerėjimą, galvos svaigimą… ir kitus įkaušimo požymius. Net dalis iš jų tikino, jog nerizikuotų sėsti už vairo.
Ot va taip ir yra – daug lemia pačių įsitikinimai.
Paskutiniai įrašai
Paskutiniai komentarai
Verta dėmesio
Senienos
Žymos
Naudojam Wordpress sistemą.