Nepaisant visų pareiškimų apie demokratiją, mes matome NATO durtuvus, NATO lėktuvus Baltijos regione, NATO lėktuvus Sevastopolyje, NATO karius Kaukaze. Ši apgaulė nepavyks! 60 metų jie ruošiasi karui su Rusija, bet jie pas mus nelįs, nes gaus tokį pat atkirtį, kokį gavo Napoleonas ir (Adolfas) Hitleris.
Tokius žodžius sakė Vladimiras Žirinovskis, Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas.
Skambūs žodžiai iš aukšto pareigūno. Tačiau ar tai nėra tiesiog nesusikalbėjimas tarp didžiųjų valstybių arba bandymas mulkinti liaudį?
Tai, kad NATO skverbiasi vis giliau į rytus, atrodo kaip žaidimas ne savo smėlio dėžėje. Baltijos šalys visad buvo Rusijos nuosavybė, o dabar atkeliauja užjūrio princai ir pastato savo sargybą. Suprantu, kad tai nemalonu. Kita vertus, naikintuvai baltijos valstybėse yra mažų mažiausiai smūgis per veidą. Nuo ko saugoma oro ervdė? Turbūt, kad nuo didžiosios kaimynės. Taigi parodomas NATO nepasitikėjimas Rusijos federacija.
Baltijos šalims ypač nelengva šiame, kaip vadinu, nesusikalbėjime. Kadangi liekame tiek NATO, tiek ES pasieniu su Rusija, tenka atlaikyti įtampą ir, kartais, maldauti sprendimų, palankių pabaltijui. Viena vertus, kariniai sprendimai, palankūs mums, gali būti nebent tokie, kad gausime paramą, nes, kaip vienas pažįstamas karininkas sakė, būtume šalies X (supraskit, Rusijos) užimti per 24 valandas. Tačiau ekonominiai susitarimai ir prekyba yra mūsų išsigelbėjimas. Žinoma, tuo atveju, jei Rusija netapatins NATO “blogio” su ES “blogiu”.
Deja, šiuo metu nelabai suprantu situacijos. Obama lyg ir gražiai tariasi su Rusija, bet vis išlenda vienas ar kitas siūlo galas, kuris sujaukia viską. Kalbos apie priešraketinį skydą jau lyg ir nutilo visai, bet dabar, pajutę, kad daro įtaką, rusai rėkia ir dėl naikintuvų. Žinoma, rėkimas gali būti ir dėl apribotos Rusijos delegacijos narių galimybės dalyvauti NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų darbe bei rengiamuose seminaruose.
Kitaip tarian, Rusija – išdidi šalis, kuriai negalima duoti daug laisvės, bet negalima jos ir apriboti. Pirmuoju atveju ji imsis tokios veiklos, kaip Gruzijoje. Antruoju – imsis gąsdinimo ir prekybinių sankcijų mažosioms NATO ir ES šalims. Dabartinė minkštaširdiška Obamos politika prives prie pirmojo varianto, todėl lieka laukti iniciatyvos iš kitų stiprių valstybių.
Kol kas Rusijos nesugebėjimas konstruktyviai komunikuoti su Vakarais (arba atvirkščiai) dar yra ištaisomas. Vėliau gali tapti neįmanoma ką nors pakeisti. Taigi verta skaitytis su didele šalimi, bet nenuolaidžiauti.
