Mano optimistinis pamąstymas. Kaip žinote, Rusija prašo Lietuvos pagalbos dėl siautėjančių gaisrų. Šiuo metu sprendžiama, ką daryti. Siūlyčiau greičiau daryti, bet apie viską nuo pradžių.

Yra nuomonių, kad Rusija nebėra tokia pikta nepaklusnių kaimynų atžvilgiu. Aš – su tam tikromis išlygomis – sutinku. Juolab ir nota tai patvirtina. Net ir svylant užpakaliui (šiuo atveju ne perkeltine prasme) Rusija pagalbos neprašytų. Geras žingsnis, kurį reikia išnaudoti.

Padėdami Rusijai šiek tiek pakeistume pačių rusų požiūrį į mus (neteigiu, kad jis blogas) ir taip sušildytume santykius. Nesitikiu, kad mus ims mylėti taip, kaip Gruzijoje (Karolis tą meilę aprašo neblogai), tačiau sumirgaliavusi net ir paprasta žinutė kirilica parašytame laikraštyje, kad Lietuva taip pat padeda – būtų geras žingsnis į priekį.

Politikoje, žinoma, jausmai prasti patarėjai ir nereikia tikėtis, kad kraneliai neužsisukinės vien dėl pagalbos gesinant ugnį. Tačiau šiuo atveju kitos išeities kaip ir nebėra, nes Latvija ir Estija padės Rusijai. Negi regiono neva lyderė ne tik apsispręs paskutinė, bet dar ir apsispręs kitaip? Nemanau. Nebūtų protinga.

Na, ir paskutinis aspektas. Rusai mato, kad nėra pajėgūs kovoti su stichijomis. Lietuvai šiomis dienomis taip pat ne pyragai – po škvalo reikia daug padirbėti. Tačiau atrodytume labai pajėgūs, jei sugebėtume išsiųsti pagalbą, net kai patiems problemos ant kupros. Kitaip sakant, ir pas save išsišluoju ir dar kaimynui spėju kiemą sutvarkyt.

Na, lauksiu, ką mūsų proto vyrai ir moterys nuspręs.