Šiaip pats nesu didelis knygų mėgėjas. Per metus perskaitau gal tris knygas, iš kurių tik kokią vieną galima pavadinti gera.

Paskelbtą politikų pirktų knygų sarašėlį permečiau akimis ir beveik neradau, ką būčiau kada nors vartęs. Tačiau pavadinimai sudomino, todėl nuodėmė būtų neparašyti kilusių asociacijų.

Donatas Jankauskas: “Kiekvienai dienai po pasakėlę”, “Didysis Europos kelių atlasas”.

Na, politika ir pasakėlės amžinas derinys. O kuo geriau būsi apsišvietęs, tuo daugiau galėsi pudrinti smegenis. Žinoma, jei prisikalbėjai per daug, galima bėgti į Europą – kelius juk jau žinai.

Vilija Aleknaitė Abramikienė: “Vyno enciklopedija”, “Skaitmeninė fotografija”.

Norint pasirodyti išprususiu žmogumi, reikia būti tikru aristokratu ir žinoti, koks vynas tinka prie žuvies, o kurį vyną gerti tam, kad geriau “spirtų” į galvą. Tiesa, perkandus fotografijos pagrindus, daug sėkmingiau galėsi užmaskuoti simptomus, atsirandančius, kai padaugini vyno. Piktieji fotografai neįdės “blogo” kadro į laikraštį…

Audronis Ažubalis: “Didžioji virtuvės knyga”.

Trys raidės: WTF? Seimo valgykloje – neskanu?

Premjeras Andrius Kubilius: “Naujasis šaltasis karas”.

Suprantu ir palaikau. Kai Rusijos žiniasklaida pliekia Letuvą, reikia perprasti visus šaltojo karo vingius.

Vienintelis Egidijus Vareikis, mano nuomone, visas knygas nusipirko “į temą”.

Šiaip reiktų džiaugtis, kad politikai skaito. Bet kai kurios knygos tikrai ne už kanceliarines išlaidas turėtų būti perkamos…