Kodėl nemėgstame veiklių žmonių?

Prieš metus Kernius Kuolys parašė straipsnį apie tai, kodėl jaunimas neturi darbo. Aktualumo šis tekstas neprarado ir, matyt, nepraras dar ilgai.

Prisiminiau šį tekstą, Delfi.lt perskaitęs publikaciją apie šešiolikmetį radijo stoties įkūrėją. Tiesiog dingtelėjo galvon – vaikinukas kažką veikia. Šaunuolis.

Tada įdomumo dėlei žvilgtelėjau į komentarus po straipsniu. Taip, portalų komentarai visada pikti. Bet jie puikiai atspindi nuomonę visuomenės sluoksnio, kuris turi per daug laiko, greičiausiai mažai ką veikia gyvenime.

Ir ką gi matau? Krūvą paspipiktinimo žinučių. Taip, tokių radijo stočių krūvos. Taip, jas internete įkurti nėra sudėtinga. Taip, gal ta stotis neišsilaikys daugiau negu metus. Bet iš kur tas pyktis, kad moksleivis kažką veikia?

Mano nuomone, tas vaikinukas jau pranašesnis už daugumą bendraamžių. Savo CV jis papuoš eilute apie radijo stoties įkūrimą ir vadovavimą. Be to, perfrazuojant Kerniaus išsakytą mintį, galima vartoti kitų kūrybą, bet galima ir pačiam tapti kūrėju.

Kada gi žmonės supras, kad kiekvieną iniciatyvą reikia sveikinti. Ypač, kai ją daro moskleiviai. Jaunuoliai, kuriuos taip gundo tinginystė, kompiuteriniai žaidimai, kurie dar neprivalo galvoti apie tai, kaip sumokėti mokesčius už šildymą. Ir vis vien imasi kokios nors veiklos: eksperimentuoja, bando viską iš eilės.

Todėl aš prisidėsiu prie iniciatyvumo skatinimo. Tiesa, kukliai. Tiesiog pareklamuosiu radijo stotį: Bitradio.lt. Ne todėl, kad ji išskirtinė. Todėl, kad žmonės nepamirštų, kad geriau veikti kažką negu sėdėti rankas sudėjus ir laukti dangiškosios manos.

8 komentarai

  1. Na, jeigu tu jų nemėgsti, tai būk toks mielas – rašyk headlainą pirmuoju vienaskaitos linksniu :)

  2. kaip as tau pritariu. Tie delfio ir kitu portalu komentarai uzknisa juodai, is to bukumo ir neturejimo ka veikti, is savigarbos stokos ir apgailetinos paciu kasdienybes prikomentuoja bjauriausiu dalyku, kurie leidzia jiems pasijusti bent kiek geriau. Tik menkas zmogus gali jausti poreiki menkinti kita…
    Del iniciatyvumo visiskai sutinku. Kas nebando ir nerizikuoja, tas negeria sampano :) Tas vaikis ir kiti, kazka meginantys, tikrai gyvenime daug pasieks, o tie kurie lojo, los ir toliau, ir dar garsiau ir dar daugiau, nes tik bambejimu nieko nepasieks :)

  3. Kiek anksčiau delfi rašė apie 16metį, kuris atidarė e-shop. Tas e-shop gyvavo pusę metų. Iš vienos pusės aš kiek skeptiškai žiūriu į šitą dalyką, nemanau, jog tai gyvuos ilgai.
    Iš kitos pusės labai sveikintina, kad jaunimas kažką daro, manyčiau, kad tokius, kurie daro reiktų skatinti ir dažniau aprašyti.
    Jeigu būtų daugiau tokių aprašymų, tai taptų norma, o ne tik keistu išskirtiniu elgesiu. O kai susidaro įspūdis, kad visi kažką daro, tai ir pačiam nesinori atsilikti nuo kitų :)

  4. Tamsta g12, o apart pavadinimo dar ką nors skaitėte?

    NePo, šiaip taiklu. Kuo daugiau rašys, tuo normaliau tai bus.

  5. Na tiesą sakant , aš taip pat nustebau savo tauta , kai pastebėjau jog pradedama kabinėtis prie pavardės ir t.t.
    Bet čia Lietuva , aš nenoriu smerkti tautos , nes ne visi žmonės reaguoja taip piktai , tačiau iš kai kurių tiesiog trykšta juodas pavydas , žinoma prie to prisidėjo ir konkurentai .
    Mane pykdo , kai rašoma , jog straipsnis yra pirktinis , nes galiu užtikrinti , kad jis tikrai nėra pirktinis .
    Na , manau išsakiau viską ką norėjau , kadangi Delfi portale po savo straipsniu nelabai noriu komentuoti , kadangi vėl bus įžeidinėjamas ir kitaip smerkiamas , o šiame portale aš manau ,kad mane supras teigiamai .

    Pagarbiai ,
    Artūras G.

  6. Tiesiog iš to „džiaukimės kiekviena iniciatyva“ labai lengva pereiti prie tokio infantilaus džiūgavimo kiekvienu pakrutintu pirštu. Na, tai irgi kvailas kraštutinumas, kurį puikiai iliustruoja vienas tekstas, kurio gaila, bet niekip neberandu: jis buvo apie remake society, kurioje viską galima pakartoti ir esi vertinamas už pastangas bei aprašomas epozodas, kaip mergaitė kažką pagroja seneliui pianinu, ir kai tas pasako, kad turėtų pasistengti labiau, nes padarė klaidų, ji ima rėkti „seneli, bet tu nevertini mano pastangų!“. Deja, bet realiame gyvenime pastangų būtent niekas ir nevertina – tik rezultatus.

  7. Man vienas draugas yra labai nuoširdžiai pasakęs: „Kai tu tiek visko darai, mes negerai jaučiamės tingėdami“. T.y. daryk ką tik nori, tik tyliai, kad nesujauktum malonios „visi taip daro“ idilės.
    Su tuo šešiolikiniu tas pats – ko čia apie jį rašo, paskaitysim, mums bus ne taip patogu burbėti, kad Lietuvoje galimybių nėra ir viskas blogai. Ir iš vis, kuo jis manosi esąs, kad tokių nesąmonių prisigalvoja. Emigruotų, ar bent eitų sėmkių gliaudyt į kiemą :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>