Vakar smagiai pašėlau. Taip, kad nueiti kelis kilometrus namo tikrai nebebuvo jėgų.

Žinoma, tokiu atveju žmogus kvietiesi taksi. Deja, taksi neatvažiavo. Tačiau tai iš dalies išėjo į naudą. Pavyko susipažinti su nauju pragyvenimo būdu…

Priėjo prie manęs vyrukas. “Jūs jau pusvalandį laukiat. Kur važiuojat, nuvešiu“, – sako jis. Na, pasakėm kur, suderėjom kainą (10 litų) ir jau einam link mašinos. Maniau, kad koks taksi vairuotojas, nesulaukęs savo kliento, nes aplink buvo daug taksi automobilių į kuriuos vis lipo ir lipo žmonės:).

Deja, įsėdom į niekaip nepažymėtą automobilį… Negana to, važiavom kažkaip aplink… Kol lipau į mašiną, buvau ramiai nusiteikęs ir tik po to pamaniau “o jei mus išdūrė“… Tai, turbūt, buvo vienos įtempčiausių 20 minučių per pastarajį pusmetį, nes vis laukiau, kol vairuotojas lieps atiduoti pinigus…

Žinoma, viskas baigėsi laimingai. Netgi gavau pasiūlymą nusipirkti pigesnių cigaečių. Bet, žinokit, tokio dalyko blaiviu protu nekartočiau. Krizinis taksi kartais gali ne tikgražiu pavežiojimu prasimanyti pinigų, o ir nuvežti ten, iš kur nebeparvažiuosi…