Vakar dar kartą įsitikinau, kad mokausi su protingesniais už save.

Diskutavome apie televizijos turinį ir tai, kaip viskas turėtų keistis.

Asmeniškai aš manau, kad televizija taip ir liks pramoginė, bet tikiuosi, kad tos pramogos pasidarys aukštesnio lygio. Tiesa, netaps labai intelektualiomis, bet ir ne visiškai idiotiškomis.

Tačiau man patiko mano kolegių teiginiai, todėl noriu pasidalinti jais.

Televizija privalo šviesti žmones, nes visuomenės vertybių skalė turi kilti aukščiau. Taip, kaip kažkada žmonės buvo verčiami mokytis rašto. Dabar tai atrodo visiškai suprantama, tačiau tuo metu gal taip pat kildavo diskusijų, ar verta?

Taigi kodėl nesiėmus tokių priemonių prieš dabartinę visuomenę. Ne represijomis, žinoma, bet palaipsniui atpratinant nuo perteklinės ir nenaudingos informacijos srauto, sužadinant apetitą kitokioms žinioms.

Kita vertus, kas yra tos aukštesnės žinios? Snobai diskutuoja apie tapybą? Nuobodūs dėdės kalba apie gyvenimo prasmę? Juk aukštesnėmis žiniomis galima laikyti ir kelionių laidas, kuriose pasakojamą apie Tibetą, jo kultūrą ir problemas, su kuriomis susiduria gyventojai.

Tačiau yra ir dar vienas dalykas: žmonės rėkia, kad per televiziją nėra ką žiūrėti. Tačiau tokiems išprususiems galima pasakyti tik tiek, kad yra, tik jūs nežiūrite. Kategoriškas nusistatymas, taip sakant.

Be to, kultūringi, išprusę žmonės tokiais tampa ne televizijos dėka. Jie skaito knygas, spaudą, eina į teatrą, susitinka su kitais protingais žmonėmis, su kuriais kalba apie tai, kaip skaito ir eina į teatrą. Dar, žinoma, paburba, kad televizijoje nėra ką žiūrėti.

Vis vien man peršasi mintis, kad televizijoms užtektų vos vos pakelti kartelę. Taip, kad žiūrovas nesustabarėtų aštuntoko žinių lygyje, o žmonės jau patys pasirinks, ar jie nori daugiau žinių, ar ne.

Iš tiesų, tai mes pamatysime tai ateityje. Sunku prognozuoti, kaip pasisuks mūsų visuomenės raida, todėl kol kas visi sprendžiame pagal save.