2019 metai, gegužės 12 diena. Ankstus rytas.
Einu į biurą, įsikūrusį Gedimino prospekte. Lyja. Šalta. Bet su mašina nevažiuoju. Už įvažiavimą į Vilniaus senamiestį reikia mokėti daug, todėl neišgaliu. Autobusu taip pat nevažiuoju. Brangu. Kad išsilaikytų parkai, teko pakelti bilietų kainas. Vienkartinis bilietas – 12 litų…
O ir Gedimino prospekte dirbti nefaina… Ne prestižinės firmos įsikūrė, po to kai pasidarė neįmanoma įvažiuoti į senamiestį ir patalpų kainos krito. Praeinu pro buvusį MacDonaldą. Langai užkalti (kai sveikatos draudimą pakėlė storiems žmonėms, klientūra sumažėjo). Įeinu į vieną skersgatvį ir užsitraukiu cigaretę. Bijau, kad kas nepamatytų, nes jei įskųs ir aš mokėsiu didesnį sveikatos draudimą. Be to, dabar rūko tik buržujai, nes blokas cigarečių kainuoja pusę algos. Bet nieko, pas mane kitokios. Rusiškos. Karčios bjaurybės, bet pigios.
Mano cigaretės žarija vienintelė apšviečia skersgatvį, nes dar tamsu. O šviestuvai uždegami tik per šventes. Gavome kabelį iš Švedijos, elektra pigi. Viskas puiku, bet mokame Rusijai metinius “Dujotiekio saugumo Baltijos jūros dugne” mokesčius. Todėl ir elektra kainuoja 1,5lt už kilovatvalandę.
Pagaliau įeinu į darbovietę. Dirbu laikraščių išnešiotoju. Tai buvo geriausias darbas, kokį galėjau gauti, turėdamas žurnalisto diplomą, bet neturėdamas juodo karatė diržo. Paimu vienintelį nacionalinį dienraštį “Lietuvos Respublika” į rankas ir pasižiūriu, keliems žmonėms turėsiu nunešti prenumeratą. “O, šiandien tikrai nemažai prenumeratorių Vilniuje, net 141“, – pagalvoju. Šaunu, kai pagalvoji, kad visuose šešiuose puslapiuose rašo, jog viskas Lietuvoje dabar yra gerai. Turėtų gi pabost skaityti. Bet yra keli ištikimi skaitytojai…
Išnešiojęs laikraščius einu į antrą darbą. Plaunu indus Seimo valgykloje. Kartais, kuris nors klientas neįveikia savo omaro, tai suvynioju į popierėlį ir parnešu namo. Nemėgstu aš omarų, bet tie grikiai jau pabodo…
Pagaliau grįžtu namo. Esu vienišas tėvas. Žmona dar prieš šešerius metus sakė, kad reikia bėgti iš šalies, kol nepakeitė konstitucijos galutinai. Nepaklausiau. Myliu savo šalį, tai ir likau vienas su dukra.
Eh, dukra ir vėl mauna prezervatyvą ant vibratoriaus… Pirmokė, bet iš lytinio švietimo turi apskritą dešimtuką. Šaunuolėlė mano…
Peržiūriu sąskaitas. Gaila, kad negalima fiziniams asmenims per metus skelbti daugiau dviejų bankrotų. Būtų gerai. Dabar skelbčiau jau trečia, o dar tik gegužės mėnuo…
Einame miegoti anksti. Iš patirties žinau, kad tada mažiau suvalgai ir elektros sunaudoji. Kai paguldau dukrą, pats tyliai nueinu virtuvėn, užtraukiu užuolaidas ir vėl užsirūkau. Svajoju, kaip mano mažoji, kai tik baigs mokyklą ir užsitarnaus karatė juodą diržą, įstos į Vaivorykštės universitetą, Ekonomikos fakultetą. Vienintelę pripažįstamą specialybę…
Atsigulu ant čiužinio, padėto ant grindų ir užmiegu.
Visas tekstas yra vienas didelis juokas. Tai neparodo autoriaus politinių, asmeninių ar dar kokių nors pažiūrų.
Galėtų būti puikus siaubo filmo scenarijus “Prisiminimai apie ateitį”.
Sarkastiška, bet šiandieninė padėtis įvertinta labai gerai. Tikėkimės, kas tokios ateities nesulauksim… :)
“Eh, dukra ir vėl mauna prezervatyvą ant vibratoriaus… Pirmokė, bet iš lytinio švietimo turi apskritą dešimtuką. Šaunuolėlė mano…” nu jo, nesistebiu iš tavęs ;)
nu man patiko, tikiuosi bus pratesimas. Cia galetu buti ne tik lietuvos, bet ir europos “scenarijus” :D ujj patiko :) liux :)
Kadangi Lietuva – stebuklų kraštas, turbūt bus. Gal kartą per savaitę.
po 10 metu eurai bus.
10/10 :D… super. Kažką panašaus planavau kurt, bet tamsta savo skvarbiomis mintimis aplenkei :) Tad pabūsiu nekuklus ir surašysiu šiokį tokį papildalą:
” /…/ visuose šešiuose puslapiuose rašo, jog viskas Lietuvoje dabar yra gerai. Permetu akimis naujienas – pirmajame puslapyje pranešama, kad krepšinio gerbėjai, siųsdami SMS žinutes suaukojo dar šimtą tūkstančių, tad Kauno arenos statybos darbai bus atnaujinti. Šalia straipsnis apie tai, kad premjeras kategoriškai atmetė gandus apie galimą pakartotinį bazinės pensijos mažinimą. “Logiška” – pagalvoju sau – “nuo 38 litų nebelabai jau yra kur bemažint”. Nejučiom prisimenu savo bobutę – jis vis skundžias, kad paskutinį kart mėsą valgė dar 2009 metais, kai su dieduku buvo nuvažiavus apsipirkt Lenkijon. Paskui, kai siekiant subalanstuoti biudžetą, kuro akcizai buvo padidinti taip, kad benzino litras pabrango iki 12 litų, kelionės tapo prabanga. Net ir dieduką į paskutinę kelionę vežėm arkliu. Tiesa, apie mėsą. Jos skonį aš pamenu tik laimingo atsitiktinumo dėka – prieš porą savaičių į netoliese esantį mokyklos kiemą užklydo briedis. Puolėm jam padėt, kad nesikankintų. Nežinau, kas pirmas pradėjo, bet spėjau nutvert tik kairį galinį kumpį…
Antram puslapy dar viena džiugi naujiena – pasibaigus konkursui ir deryboms skelbiama, jog pagaliau bus atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus oro uosto į didžiąsias Europos sostines. Laimėtoja – priimtiniausias sąlygas ir saugiausius lėktuvus pasiūliusi kompanija “Tanzania airlines”. Kritikų įtarimus dėl korupcijos derybininkai kategoriškai atmeta….
Dėkoju už papildomas įžvalgas. Turiu pripažinti, kad AV stilius šiek tiek įkvėpė parašyti šitą įrašą:)
O taip, būtų juokinga, jei nebūtų graudu,dėl tokios ateities;)
[...] Vienas didelis juokas? Tai kodėl galva linksi skaitant, tarsi skaitytum ataskaitą, o ne fantaziją? Ir apskritai pastaruoju metu niūrus noras antiutopijas skaityti atėjo… [...]
Taip po truputį galima ir naujus 1984-tuosius parašyti ;D
2019-ieji Lietuvoje XD
;D girdėjau 2012 metais vėl pasaulio pabaigą žada :)
Liūdnos prognozės, kad ir nelabai tikėtinos. Nebent lygiagrečioje Visatoje :) Nors gal tiesiog blogas nėra pakankamai talpi vieta išsamiems meniniams/socialiniams ieškojimams ;)
įskūs -> įskųs
kilovatą -> kilovatvalandę
seimo -> Seimo
prieš šešis metus -> prieš šešerius metus
Vienitelę -> Vienintelę
Punktyre, tai tiesiog sarkazmas:) Leidžiu pasireikšti fantazijai.
Beje, dėkui už klaidų pastebėjimą. Vis bandau įsiminti, kad Seimas iš didžiosios S, bet nesiseka kažko… ;)
[...] Pilnas straipsnis [...]
Komjaunuoli, tu dėl tos teisingo žodžio “Seimas” rašybos nepergyvenk. Mokykloj mokytoja sakydavo, kai kuriais atvejais reikia tiesiog jausti kaip rašyti. Va pvz, kai rašai “žąsis”, kažkaip savaime “a” raidei nosinę norisi kabint. Jei “Seimas” parašai iš mažosios, vadinas tavo širdis jaučia, kad šita kontora nenusipelno didžiosios raidės :)
[...] nebesugebėjau suvaldyti fantazijos ir neparašyti savo vizijos. O fantazija įsigrojo nuo šio antiutopinio įrašo. Juos abu gavau, savaime suprantama iš, net nežinau… vienotokio žmogaus [...]
[...] nebesugebėjau suvaldyti fantazijos ir neaprašyti savo vizijos. O fantazija įsigrojo nuo šio antiutopinio įrašo. Juos abu gavau, savaime suprantama iš, net nežinau… vienotokio žmogaus [...]
Panašiai gyvenome kokiais 1992, 1998. Nenudvėsėme, išgraužkit.
Paskutiniai įrašai
Paskutiniai komentarai
Verta dėmesio
Senienos
Žymos
Naudojam Wordpress sistemą.