Prie bokalo alaus gimsta įvairių pokalbių. Kartais apie merginas, kartais apie sportą, o kartais apie žiniasklaidą.

Neseniai man taip ir atsitiko. Susiginčijom dėl laikraščio išlikimo. Na, bandėm aiškintis ar pavyks portalams nurunkti tradicinę žiniasklaidą.

Mirtis įvairioms žiniasklaidos priemonėms buvo nuolat prognozuojama. Kai atsirado televizija, buvo skelbiama, kad išnyks radijas. Dabar prognozuojama, kad internetas nurungs laikraščius ir žurnalus (tiksliau, kai kurie taip teigia). Pabandysiu pamąstyti kuo ši prognozė realesnė, nei senas radijo stočių mirties pranašavimas.

Internetinė žiniasklaida yra unikali tuo, kad joje vyrauja televizijos, radijo ir spaudos simbiozė. T.y. mes galime žiūrėti/klausyti laidas, skaityti naujienas. Negana to, portalai atnaujinami nuolat, juose sudaromas įspūdis skaitytojui, kad ir jis dalyvauja naujienų pranešinėjime (komentarai). Didelį pliusą internetinei žiniasklaidai suteikia ir tai, kad jos yra nemokamos.

Spauda negali pasigirti šiais pliusais. Iš laikraščio tuoj bus atimtas net pagrindinis privalumas – mobilumas. Žinoma, jūs ir toliau galėsite skaityti spaudą automobilyje, traukinyje ar kur kitur, tačiau įvairių iPhone, delninių kompiuterių, belaidžių internetų populiarėjimas ima gožti spaudą. Atrodo, kad greitu laiku elektroniniame prietaise atsiversim straipsnį apie naują nevykusį įstatymą, keliaudami toli nuo spaudos kioskų.

Tačiau visada yra “bet”. Kol kas internetinė žiniasklaida negali pasigirti dideliu kiekiu analitinių straipsnių, pasvarstymų ir pan. Nesakau, kad portalai tokių neturi, tiesiog nėra ko varžytis su žurnalais “Veidas”, “Valstybė”, popierinio “Lietuvos ryto” redakcijos skiltimi. Turbūt taip yra todėl, kad pagrindinis portalų tikslas (atmetus norą uždirbti) yra kuo greičiau informuoti visuomenę. Jūs, mielieji, visada galite paprieštarauti, sakydami, kad yra Bernardinai.lt – portalas, toli gražu ne tik informuojantis, bet ir analizuojantis. Aš sutinku, bet nereikia pamiršti, kad šiam portalui keletą kartų teko prašyti finansinės paramos, nes pakankamai auditorijos nesutraukia. O štai analitiniai straipsniai laikraštyje – sutraukia.

Dar vienas akmuo į internetinės žiniasklaidos daržą – ji neturi tradicijos. JAV sekmadieninis laikraštis – storumo sulyg gera enciklopedija, o skaitymui skirtas kavos laikas, tarsi savotiškas ritualas. Didžioji Britaniją, į kurią taip noriai bėga mūsų tautiečiai, turi taip pat gilias skaitymo tradicijas. Laikraštis ten – pagrindinė informavimo priemonė. Net ir Lietuvoje yra ta skaitymo tradicija, kad ir mažytė.

Toliau kalbant apie tradicijas… Ne taip seniai buvo kalbama, kad knygų skaitymas mažės. Na, neturiu tikslių duomenų, bet jei jis ir mažėja, tai tikrai ne dėl to, kad atsirado .pdf formatas. Kažkodėl vis vien žmonės mieliau atsipalaidavimui sėda į fotelį su popierine laisvalaikio drauge, o .pdf renkasi tada, kai reikia žinybinės informacijos, neįmanoma gauti vadovėlio, arba skaito kažkokias instrukcijas. Manau, kad panašiai yra ir su laikraščiu/žurnalu: kai norime staigiai susigaudyti kas dedasi aplink mus – spaudžiame portalų nuorodas, bet kai turime laisvą popietę – pasiimame šeštadieninį laikraščio numerį.

Pabaigai noriu pasakyti, kad bendrai pasaulyje laikraščių skaitomumas padidėjo. Tiesa, skaičiams didžiausią įtaką padarė Azija, kur pagyvėjo spaudos skaitymas, nes pagerėjo pragyvenimo lygis (bent taip man buvo aiškinama). Tačiau akivaizdu, kad kol kas laikraščiams negresia pražūtis. Ir, manau, negrės. Gal būt laikraštis pakeis savo medžiagą ir taps ne popieriniu, o plastikiniu ar dar kokiu biesu, bet išliks.