Ilgokai nieko neparašiau. Neatleistina net jei kiaulių gripas užpultų ir vietoj pirštų kanopos išdygtų…

Šiandien prisėdau paskaitinėti savo pažįstamo iš Japonijos tekstus apie Lietuvą. Šiaip jau nustebau, radęs tokius atsiliepimus. Per metus, praleistus Vilniuje, svečias iš rytų susidarė visai kitokį įspūdį apie mus negu dažniausiai patys apibūdiname vieni kitus.

Ką dažniausiai išgirstu apie lietuvius iš tų pačių lietuvių? Esame susiraukę, nesišypsome, nepadedame ištiktam nelaimės ir pan.

O štai kaip neįprastai skamba, kai randi tekste nuolat naudojamą terminą “VLS” (Very Lithuanian Smile). Ir, beje, beveik kiekviename tekste.

Ir šiltais žmonėmis mus pavadino mano pažįstamas, ir padedančiais. Pagalvoji tada, kad patys susikuriame įvaizdį ir jo laikomės. O kokie iš tikro esame, tai nežinome.