Kraustymosi malonumai privertė kurį laiką pasėdėti be interneto.

Na, ne taip ir ilgai – penkias dienas, tačiau supratau, kad priklausomybę tikrai turiu. Taigi nusprendžiau pasidalinti stadijomis, kurias pasiekiau:)

Pirma diena. Galima džiaugtis. Atsiranda laisvės pojūtis. Supranti, kad gali daug nuveikti, nes nereikia nuolat tikrintis elektroninio pašto. Po to pusvalandžio, kai nuveiki visus darbus, kuriems nereikia interneto prieigos, supranti, kad darbai baigėsi. Pusę dienos žiūri televizorių.

Antra diena. Panika, nes negali pasitikrinti elektroninio pašto. Skaityti knygą ir bandyti mokytis nebegali. Pasiimti gitarą? NE, nes akordai.net reikia interneto…

Trečia diena. Į universitetą kaip į šventę. Ten yra internetas… Namie bandau atspėti kaimynų wi-fi slaptažodį. Po dviejų valandų taip ir nepavyko. Pagrojam gitara? Ai tiesa, akordai.net… Pasiklausom muzikos? Mėgstamiausios dainos įkištos į youtube…

Ketvirta diena. Reikia pasiruošti seminarams. Informaciją gavau. Elektroniniu paštu… Kas belieka, teks pasigaminti ką nors naujo ir skanaus, kad būtų galima prastumti laiką. Skanaus, bet ne naujo – receptai kabo internete…

Penkta diena. Rytoj jau bus… Rytoj jau bus… Rytoj, rytoj, rytoj, rytoj…

Šešta diena. Įvedė. O varge, rss skaityklė perpildyta.

O jei kalbant rimčiau, supratau, kad nieko nebegalima daryti be interneto. Kadangi ėmiau taupyti kietojo disko vietą, filmus ėmiau žiūrėti internetu, taip pat ir muzikos klausausi. Žodžiu, viskas kabo internete. Taigi XXI amžiaus žmogus tampa bejėgiu, kai ištrauki laidelį…