Šiandien pažiūrėjau naujojo neva realybės šou “Aistrų pakrantė” kartojimą. Nesmerkite, aš tik žmogus ir ne visada galiu atsispirti dailiems užpakaliukams.

Na, liūdnas vaizdas. Dar vienas visiškai režisuotas projektas. Kitaip pavadinti negaliu, arba jau visiškai neskiriu tikrovės nuo vaidybos. Ir nereikia aiškinti, kad sunku dabar, reikia kelti reitingus, kad išsilaikytų. Su tokiomis akivaizdžiai dirbtinėmis scenomis vargu ar pavyks pritraukti tokią jau stebuklingai didelę auditoriją. Na, vyriškoji žiūrovų dalis gal ir susigundys…

Man kyla mintis, kad režisūra ypač akivaizdžiai tenka užsiiminėti, nes nebeliko naujų įdomių asmenybių, kurios eitų į televiziją. Dar šiemet Žurnalistų dienose kviestiniai svečiai mums aiškino, kad televizija mėgsta naujus veidus. Bet po tiek daug įvairių realybės šou, įvairių pseudotalentų pasirodymų ir panašių laiko užkišimo atrakcijų, tenka įsitikinti, kad Lietuva – ne guminė.

Visus intrigantus, mušeikas, lovelasus ir kitus “įdomius” veidus jau išnaudojo “Barai”, “Keliai į žvaigždes”, “Dangūs” ir dar visokie biesai, kurių buvo ryškiai per daug. Dabar liko tik tie, kurių veideliai šiaip gražūs, o charakterius sukurs tie, kurie pinigus daro.

Jei tokiu tempu bus nauji veideliai kišami į TV, įdomu, po kiek laiko apskritai pasibaigs nematyti žmonės, einantys į televiziją? Gimstamumas gi pas mus nėra toks didžiulis, kad patenkintume nuolat šou darančius mūsų nuostabius televizijos kanalus.