Ne tuo kampu žiūrim

Edward Lucas teigia, kad nuobodybė yra didžiausias mūsų pasiekimas. O emigruoja žmonės dėl optimizmo trūkumo.

Man atrodo, kad nuobodu Lietuvoje nebūna. Vien šou verslo atstovai Seime kelia nuotaiką kasdien. O štai dėl emigracijos ne optimizmo stoka kalta. Šiaip kažkas nesveiko lietuvių mentalitete.

Mes turime puikią liaudies muziką, bet labiau žavimės svetima. Savąją tapatindami su kaimietiškumu. Turime daug pergyvenusią kultūrą, bet išsilydome dėl Japnonijoje sukurtų multikų. Po galais, mūsų vaikinai turi eiti į „Prospekto pub’ą“ ir apsimesti vokiečiais, italais ir ispanais vien tam, kad lietuvaitės atkreiptų dėmesį.

Kodėl?

6 komentarai

  1. Atsakymas: todėl, kad lietuviai irgi ŽMONĖS, kiek užvėluotai, bet visgi progresuoja… Mano kontra-klausimas tau būtų toks: kodėl amžinai turėtume likti viduramžių gentiškąm mentalitete?

  2. O kodėl tai gentiškas mentalitetas? Susipažinti su viena ar kita kultūra – nuostabu. Taip tik praturtini save ir savo šalį. Tačiau dėl to nereikia sumenkinti aplinkos, kurioje gyveni. Vien todėl, kad tai taip įprasta.

  3. Aš nekalbu apie savos kultūros atsisakymą vardan kitos; kalbu apie tai, jog dabartinis žmogus labai skiriasi nuo seniau gyvenusio (žiū Romos laikais vidutinis gyvenimo amžius vos siekė 30 ar pan.) – todėl pasikeitė jo pasaulio supratimas, jo poreikiai – o tokiu būdu ir jo siekiai;

    Pvz. kažkada vergovė buvo laikoma savaime suprtantamu dalyku; vėliau baudžiava – dėl tų pačių priežąsčių, kodėl mes, laikui bėgant, jau atmetėme panašius reiškinius, mes ir toliau atsisakom įvairių reiškinių (tradicijų, prietarų, etc.) – kai suprantame jų žalą savo gyvenimui;

    Skirtingos šalys turėjo skirtingą istoriją, kurios pasekoje skirtingai ir vystėsi; panašiai, kaip vergovės nebuvo atsisakyta iš kart visame pasaulyje, taip ir tam tikri reiškiniai, kuriuos tik ne per seniausiai supratome esant ydingais, nyksta vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau; suprask, šiaurinei amerikai atsisakius vergovės, ji vis dar gyvavo pietinėje; prireikė net pilietinio karo, jog ji būtų galutinai sunaikinta; akivaizdu, pietiečiai tiesiog norėjo „seklsi susiklosčiusiomis tradicijomis“, ir į šiauriečius žiūrėjo kaip į pasileidusius nusidėjėlius, pamynusius savo tėvų papročius…

    Esmė yra ne aklai priimti toje ar kitoje šalyje klestnčias vertybes – vien todėl, jog ta šalis musm patinka (ar yra mūsų gimtinė) – racionalu yra pabandyti suprasti, kodėl ta ar kita „tradicija“ (ar „vertybė“) yra mums, kaip žmonių visuomenei, naudinga ar žalinga. Tai, kuo tikėjo mūsų proseneliai nors teoriškai gali ir toliau būti teisinga šiame amžiuje (kuriuo atveju su džiagsmu turėtume tuo sekti), dažniausiai arba neatitiks šiuolaikinės visuomenės reikalavimų (kaip pvz. mes jau pripažįstame moteris luygiomis vyrams, nemušame vaikų, etc.), arba tiesiog bus pagrįsta elementariu nežinojimu

    Kas liečia muziką – jos paskirtis yra mus linksminti – tad kiekvienas klauso to, kas jį linksmina. Naivu siūlyti paaugliui klausytis kanklių muzikos, jei ši tik veda jį iš proto. Tačiau jei pačiam tokia muzika patinka – suprantama, klausykis jos kiek tinkamas! :)

  4. Nesuprask manęs klaidingai – aš neturiu nieko asmeniško prieš patį – geras blogas :) Tiesiog taip tuščia (priešingai pretenduojamam „dvasiškumui“) yra niurzgėti, jog kiti daro kažką „ne lietuviško“ (klausosi ne lietuviškos muzikos, žiūri ne lietuviškus filmus, geria ne lietuviškus gėrimus, etc.)

    Kiekvienas žmogus turi rinktis tai, kas padaro jo gyvenimą geresniu (nepakenkiant kitų žmonių teisėms į tą patį) – o ne grįsti savo pasirinkimus kažkokiais prietarais ar senovinėmis pasakų knygomis. Tik tiek :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>