Kaip tik dabar viena akimi žiūriu “Lietuvos talentus”. Suprantu, reitingai laidai labai svarbūs, bet ar būtina į sceną leisti ne visai sveikus žmones? Taip, apie Žemaitijos akmenėlį kalbu.

Suprantu, kad ne visada gali pavykti nuspėti, ar žmogus kvailas, bet čia jau antrą kartą pasirodė žmogėnas. Ir vis vien priima. Na, atleiskite, bet man gaila to vargšelio. Gal jis ir nėra sutrikęs, gal tiesiog nori tokiu būdu prasimušti (Lietuvoje juk Minedas įsirėžė į sąmonę tiesiog). Tačiau nepamirškime, kad televizijoje reikia ir estetikos… O šiuo atveju tai tikrai nebuvo estetiška. Vakarienę valgyt gal ir galėsiu, bet nuotaika kažkokia ne tokia pasidarė.

P.S. Atleiskite tie, kurie dažniau užsuka į tinklaraštį (tikiuos, kad tokių yra). Nerašiau, nes nebūdamas Vilniuje sunkiai prisiverčiu sukurpti bent eilutę. Be to, iš pagarbos skaitytojams, stengiuosi nerašyti bile rašyt. Ne visada pavyksta, žinoma.

Mano optimistinis pamąstymas. Kaip žinote, Rusija prašo Lietuvos pagalbos dėl siautėjančių gaisrų. Šiuo metu sprendžiama, ką daryti. Siūlyčiau greičiau daryti, bet apie viską nuo pradžių.

Yra nuomonių, kad Rusija nebėra tokia pikta nepaklusnių kaimynų atžvilgiu. Aš – su tam tikromis išlygomis – sutinku. Juolab ir nota tai patvirtina. Net ir svylant užpakaliui (šiuo atveju ne perkeltine prasme) Rusija pagalbos neprašytų. Geras žingsnis, kurį reikia išnaudoti.

Padėdami Rusijai šiek tiek pakeistume pačių rusų požiūrį į mus (neteigiu, kad jis blogas) ir taip sušildytume santykius. Nesitikiu, kad mus ims mylėti taip, kaip Gruzijoje (Karolis tą meilę aprašo neblogai), tačiau sumirgaliavusi net ir paprasta žinutė kirilica parašytame laikraštyje, kad Lietuva taip pat padeda – būtų geras žingsnis į priekį.

Politikoje, žinoma, jausmai prasti patarėjai ir nereikia tikėtis, kad kraneliai neužsisukinės vien dėl pagalbos gesinant ugnį. Tačiau šiuo atveju kitos išeities kaip ir nebėra, nes Latvija ir Estija padės Rusijai. Negi regiono neva lyderė ne tik apsispręs paskutinė, bet dar ir apsispręs kitaip? Nemanau. Nebūtų protinga.

Na, ir paskutinis aspektas. Rusai mato, kad nėra pajėgūs kovoti su stichijomis. Lietuvai šiomis dienomis taip pat ne pyragai – po škvalo reikia daug padirbėti. Tačiau atrodytume labai pajėgūs, jei sugebėtume išsiųsti pagalbą, net kai patiems problemos ant kupros. Kitaip sakant, ir pas save išsišluoju ir dar kaimynui spėju kiemą sutvarkyt.

Na, lauksiu, ką mūsų proto vyrai ir moterys nuspręs.

Kaip nuostabu, tik vasara į pabaigą ir tu jau gali išsišiepęs sėdėti prie savo televizoriaus. O koks pasirinkimas!

Net dvi šokių laidos, dvi talentų laidos. Nežinau, kaip reiks spėti viską aprėpti. Juk įdomu kaip Radžis šoka, bet reikia spėti pamatyti ir kaip kažkas kitam kanale užpakalį krutina. O talentai… M… Jau vien A. Ramanausko be galo protingi išvedžiojimai praėjusiame sezone ko verti buvo. Pasaka…

Bet šiemet TV tiesiog tobulėja. Nuostabiai tobulėja. Įsivaizduokite, tokie talentai kaip R. Grinevičiūtė užaugo ir suvešėjo taip, kad į vieną laidą nebetelpa. Džiaugiasi mano širdis!

Be to, TV pagalvojo, kad vakarais nereikia grūdinti mano smegenų. Nuo šiol savo mėgstamiausią laidą dar lengviau įsiminsiu – ji vadinsis ne “Kakadu”, o “KK2″. Ir dar su tokia intelektualia vedėja. Ach, negaliu nusėdėti vietoje, rašydamas šį tekstą.

Ir tikrai, tiesiog nesulaukiu naujo sezono. Iškart po žinių galėsiu ramiai išjungti TV ir atsiversti knygą. Nereiks bijoti, kad pražiopsosiu ką nors svarbaus.

Šiuo metu esu įnikęs į atostogų rutiną. Kadangi pats nieko nesumąstau, bent pareklamuosiu kitus.

Fondas “New Family” šiuo metu organizuoja Kauno tinklinio mėgėjų turnyrą,
kuris vyks tris rugpjūčio savaitgalius. Turnyras skirtas pabrėžti kovą su
žalingais žmonių įpročiais stengiantis juos pakeisti naudinga veikla -
sportu. Taip pat šis turnyras skirtas ir Kauno miestui, kuriame nedažnai
galima išvysti tokio tipo renginius.

Man, žinoma, nepakenktų pasportuoti, tačiau neprisidėsiu. Užtat gal ką sudomins?

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo panaikinti kalimą. Mokykla man nėra labai tolima praeitis, todėl pabandysiu išdėstyti du savo požiūrius į mintį susiaurinti mokyklų programas.

Nuomonė už. Moksleiviai nėra kvaili ir pasirenką, ką mokysis. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiri kalboms ir pro pirštus žiūri į matematiką. Iš tolo apeini dailės kabinetą ir pan. Kitaip tariant, ir šiaip giliniesi į tai, kas tau svarbiausia, o į kitką žvelgi paviršutiniškai. Taigi galimybė mokytis lengvesnėmis programomis – puiki galimybė daugiau skirti dėmesio kitiems dalykams.

Kūrybinis mąstymas labai praverčia gyvenime. O jei tikrai sumažėjusių programų dėka bus galima skatinti kūrybiškumą – paruošime žmones gyvenimui. Kam reikia kaliko, kuris nesugeba sugalvoti elementaraus sprendimo būdo, nes turi keliais skaičiukais daugiau negu iš tikro reikia.

Beje, kalimo minusai puikiai atsiskleidžia per specializuotus konkursus. Buvo (turbūt ir dabar yra) toks Kengūros konkursas, kuriame vargiai reikėdavo iškaltų formulių – pakakdavo logiškai mąstyti. Matematikoje nebuvau stiprus, o Kengūroje pasirodydavau daug geriau už daugumą matematikos “žinovų”.

Skatinimas patiems ieškoti informacijos, rasti įdomių detalių pamokai pravers adaptuojantis universitete. Galų gale, tai gali tapti įpročiu: žmogus, nuolat kažkuo besidomintis bus, manau, ir aktyvesnis pilietis.

Nuomonė prieš. Mokymosi forma diskutuojant – puikus dalykas universitete. Vargu ar mokykloje ji pravers. Mokytojai nuolat yra teisūs, retas kuris pripažįsta klydęs. Pamenu, lietuvių mokytoja dešimtoje klasėje dėstė savo teoriją apie rašytoją Melvin Burgess. Neva jis kaip jaunimo rašytojas gauna finansavimą iš valstybės, todėl jo knygos prastėja. Esmė, kad jai nebuvo įmanoma išaiškinti, kad į lietuvių kalbą jo knygos verčiamos ne pagal išleidimą originalo kalba, todėl ji neteisingai dėlioja chronologiją. Tai kokia čia diskusija gali vykti?

Tėvus taip pat reikia auklėti, jog šie skatintų kūrybiškumą. Muzikos pamokai parengėme projektuką: aš grojau gitara, klasiokas per vakarą išmoko vieną dainą groti afrikietišku būgnu. Užtrukome nemažai laiko, bet didžiavomės savo kūriniu. Klasioko tėvai padarė išvadą, kad geriau jau jis būtų ėjęs matematikos pasimokyti…

Beje, nereikia siaurinti programų, jei mokytojas sugeba sudominti savo dalyku. Turėjau puikią istorijos mokytoją ir istorija vis dar domiuosi, vyresnėse klasėse turėjau puikią lietuvių kalbos mokytoją – poezijos nepamėgau, tačiau literatūros neapleidau. Mokykit mokytojus, tada jie galės sugrūsti VISAS žinias mokiniams. O štai net ir su pilnomis programomis nieko neišmanau apie klasikinę muziką, neskiriu dailės stilių, prastai moku rusų kalbą ir t.t. Nors mokykloje mokiausi tai.