Nesielkite taip, kaip elgiausi aš. Nebent siekiate gerų tikslų.

Šiandien šiek tiek pažaidžiau su Skype. Tiksliau, apgaudinėjau draugus.

Viskas labai paprasta: susirandi žmogų tuo metu išjungusį Skype, užsidedi jo nuotrauką ir pasikeiti vardą. Tada rašai bendriems draugams.

Iš 10 “aukų” net 9 užkibo iš karto – pamanė, kad esu kitas asmuo. Ir 7 “aukos” suprato, kad yra apgaudinėjamos po to, kai tai pasakiau pats.

Nekaltas žaidimas? Taip, kol aš tiesiog juokavau. O jei būčiau bandęs išgauti vertingos arba asmeninės informacijos, prisidengdamas kažkuo tam žmogui artimu? Turbūt bent tris kartus būtų pavykę. Tiesiog nuostabu, jei esi sukčius.

Taigi kai kalbame apie “draugišką internetą”, man tiesiog knieti žmonėms parodyti, kad juos gali “išdurti” vien žioplumo dėka, nes nemažai žmonių vadovaujasi principu “man taip nenutiks”. Šiuo atveju reikėjo pasukti akis dešiniau Skype profilio fotografijos ir viskas būtų paaiškėję, bet jiems kažkodėl vis vien taip nutiko.

Tikiuosi, kad toks parodymas bus vertingesnis už visokias socialines reklamas. Na, bent tiem keliem žmonėm.

Taip pat tikiuosi, kad nuo šiol kai kurie iš jų meilės reikalus aptarinės akis į akį. Internetu ne tik kažkaip ne tas, bet ir nesaugu:)

P.S. Žinau, kad Skype, tai ne banko sąskaitos, tačiau elementariai demonstracijai tikrai tinka.

Jau esu rašęs apie energinius gėrimus.

Šiandien per Lietuvos radiją išgirdau, kad ruošiamasi energinius gėrimus uždrausti pirkti asmenims iki aštuoniolikos metų. Labai neblogas dalykas, manau.

Jei pradėsit šaukti, kad šokoladas ir panašūs dalykai vartojami dideliais kiekiais taip pat kenkia, o jų niekas nedraudžia – nusiraminkite. Apie saldumynų žalą aiškina mokyklose. Apie energinių – tikrai ne visur, nes švietimo sistema pasižymi gremėzdiškumu ir vangiu prisitaikymu prie aplinkos. Taip pat saldumynai neduoda tokio šoko, kokį gauname po kelių skardinių energinio skystimėlio.

Tiesa, toks nutarimas vargu ar apsaugos vyresnius paauglius. Juk ne paslaptis, kad nepilnamečiai nusiperka alkoholio, cigarečių (aš nebuvau išimtis), tad ir energinių nusipirks. Tačiau tai duos kitą poveikį: gal tie tėvai, kurie nežinojo apie kenksmingumą, susimąstys, o taip pat nereiks matyti pradinukų, gurkšnojančių raudoną bulių.

Nors geriausia išeitis būtų aiškiai pažymėti skardines, panašiai kaip cigaretes. Nes dabar gali be akinių ir nepamatyti, kokį kiekį galima gerti, su kuo negalima maišyti.

P.S. Turbūt tikrai pasenau. Kitą kart, matyt, rašysiu dantų protezų tendencijas:)

Metus laiko nesakėte, kad mylite? Puiki proga tai padaryti šiandien. Net jei iš tiesų taip nėra.

Puiki proga į pagalbą pasitelkti visas komercines priemones: širdutes, šokoladukus ir pan.

Vaikinai, šią dieną jūs turite išleisti kuo daugiau savo santaupų, kitaip mergina nepatikės jūsų jausmais. Ir nepamirškite kuo nors nustebinti, nors tai būtų velniškai sunku – juk visi žino kokia diena.

Merginos, šiandien pasiteisinimas “man skauda galvą” negalioja. Juk tokia nuostabi šventė būna tik kartą per metus. Tiesa, prekybos centrai neprieštarautų jei ji būtų bent du kartus.

Ir svarbiausia, jei šiandien esate be savo antrosios pusės, verčiau nelįskite į viešumą. Jūs ne tik atstumtasis. Jūs – nulis.

Taigi visiems smagios, komercinės ir sumeilintos iki vėmimo šventės.

Mes žydukai Lietuvos,
norim blynų ir kavos.
Jeigu blynai nemaišyti,
prašom pinigus skaityti.

Įžeidžia? Tikriausiai. Bent kai kuriuos.

Iš tiesų, man situacija dėl užgavėnių dainelių yra dviprasmiška. Esu už toleranciją ir lygias teises. Kita vertus, gimiau Žemaitijoje, ėjau “žydukais”, švenčiau užgavėnes, mušiau Lašininį ir dainavau tas daineles apie žydelius ir čigonėlius.

Taigi čia iškyla klausimas, ar reikia tolerancijos vardan tolerancijos, nustumiant tradicijas į šoną.

Šiuo atveju, manau, nereikia. Nes tokia tolerancija atima ir taip nykstantį nematerialų paveldą. Kalbame apie tradicijų saugojimą, tačiau puolame grūsti mums nepatinkančias dainas į apdulkėjusias lentynas, kad niekas nematytų. Taip pat turėtume Kanapinį nugrūsti, kad nepalaikytų narkomanais.

Taip daug paprasčiau negu mokyti ir tradicijų (jas aiškinant vaikams), ir tolerancijos.

Kadangi aš moku šias dainas, mano tėvai moka ir mano seneliai moka, tai yra svarbiau (subjektyviai žiūrint) negu įsivaizduojamas tautos įžeidinėjimas. Tačiau netapau neonaciu, kuris visus čigonus ir žydus laiko blogio įsikūnijimais.

Apskritai tolerancija turėtų būti priimtina tuo atveju, kai niekas iš aplinkinių realiai nuo to nenukenčia. Pavyzdžiui, dėl pagarbos tiems paties žydams, romams mes nenukenčiame nei materialiai, nei dvasiškai. Tačiau praradę tam tikrą kultūros palikimą, prarasime ir tai, dėl ko patys turėtume būti gerbiami – unikalumą.

Beje, užgavėnių dainos man liko vienintelis žemaičių tarmės šaltinis, nes šiaip jos nemoku:

Žyds jouds, žyds rauduons,
Žydel joudel mak, mak, mak.

Taigi ar sunku suderinti tradicijas ir pagarbą kitiems? Nemanau.

Esu tikras lietuvis ir kai sužinau, kad kitų šalių politikai yra kvailesni – apsidžiaugiu.

Šį kartą perskaičiau, kad Italijos politikieriai nori uždrausti arklieną. Neva, reikia gerbti žirgus.

Mūsų akimis žvelgiant, gali pasirodyti viskas labai šaunu. Arkliukas vežimą tempti gali, lenktynėse dalyvauti ir pan., bet maistui jis netinka. Bet čia tik mūsų akimis. Tuo tarpu Italijoje arkliena yra delikatesas (suvartoja daugiausia arklienos visoje Europoje) ir kultūros dalis.

Jei nuspręstų mūsų politikai uždrausti valgyti kiaulieną (čia hiperbolizuoju, žinoma), nes paršiukai yra labai protingi, būtų katastrofa: jokių cepelinų, karbonadų ir kitų lietuvio stalui priimtinų patiekalų.

Mano supratimu, ne per tą galą į gyvūnų gerovės užtikrinimą eina Italijos politikai. Pirmiausia reikia rūpintis laikymo sąlygomis, prižiūrėti, kad nevalgytų nykstančių rūšių ir palikti ramybėje mėsai auginamus gyvulius.

Gerai, kad Lietuvoje dar nesugalvojo uždrausti plačiai paplitusio maisto rūšių. Na, o tie, kurie nori paskanauti arklienos – paskubėkite vykti į Italiją. Kitaip teks juodojoje rinkoje šio skanėsto ieškoti.