Viduramžiais vienas būdų, kaip išsiaiškinti ar esi ragana, buvo dūrimas į karpą. Jeigu iš karpos nebėga kraujas, degina. Pabandykite. Ar tapsite ragana/raganiumi? Turbūt taip.

Bukumas neišpasakytas, taip? Tamsumas žmonių. Prietaringumas. Žodžiu, nesąmonė.

O dabar pabandykite pasitikrinti poligrafu. Ar tikrai neparodys kokių nesąmonių? Ar nebus iškreiptų rezultatų?

Paskutinį kartą šiuo daiktu domėjausi prieš kokius du metus. Tada man buvo paaiškinta, kad “melo detektorius” yra neteisingas apibrėžimas, nes tikros detekcijos jis neatlieka. Tikrą detekciją atlieka metalo detektorius, kuris, taip sakant, užuodžia metalą. Ką atlieka poligrafas, tai tiesiog fiksuoja fiziologinius rodiklius, pagal kuriuos galima daryti prielaidas: žmogus jaudinasi, nesijaudina, bijo ir pan.

Galima spėti, kad žmogus jaudinasi, kai meluoja, jo širdies dažnis greitėja, bet galima daryti prielaidą, kad patikra poligrafu jau savaime yra stresinė situacija ir spaudimas, užduodant klausimus ir iškreipia rezultatus.

Kiek pamenu, poligrafija yra priskiriama pseudomokslams ir tokie tyrimai nėra įrodymas teismuose. Ar tai gali tapti pretekstu linčo teismui?

Deja… Poligrafo duomenys kai kuriems atrodo pakankamai svarūs. Patogu. Visai kaip viduramžiais užknisanti kaimynė būdavo patogiai pasiunčiama pas inkviziciją, o ten tyrimai karpų badymas parodydavo, kad ji tikrai ragana.

Galbūt kai kurie pastebėjote, kad savaitgalį neveikė tinklaraštis. Ne, ne todėl, kad nusprendžiau parišti retai pildomą puslapį. Viskas daug sudėtingiau.

Praėjusią savaitę gavau laišką iš žmogaus, pasivadinusio Anonymas. Jis trumpai parašė, kad visokie Jackaitės pakalikai ant šio svieto neturėtų egzistuoti (matot, Komjaunimas – žodis baisus). Parašiau jam, kad išgraužtų, tai jis taip ir padarė.

Gavau atsakymą “Kaip nori” ir netrukus Komjaunimas.lt redakcijoje įvyko trumpas jungimas. Visiškai suvanotas tinklaraštis atgavo kvapą tik šiandieną po sudėtingų operacijų, prie kurių, laimei, prisidėjo daug kietesnis už tą Anonymą Gediminas.

Žinutė aiški. Bet kuris, išdrįsęs mąstyti nepopuliariai, turi būti pasiruošęs mirčiai. Arba, XXI a. internetiniam nutildymui.

Laisvas žodis Lietuvoje niokojamas, o aš tapau diskriminuojamos ir engiamos kastos atstovu. Laimei, pasikeičiau praktiškai visus slaptažodžius ir oficialiai skelbiu karą tam Anonymui.

Padėsiantiems jį rasti galbūt atsidėkočiau bokalu alaus.

Žiūriu aš savo FB sieną ir šypseną kelią. Vat bičiulis parėkavo, kad jo universitetas geresnis ir prasidėjo… Ir prisiminiau, kaip svarbu visiems matuot pas ką ilgesnis. Dėl gimtojo miesto, dėl baigtos mokyklos, dėl universiteto, dėl automobilio, kurį vairuoji. Atrodo, taip svarbu, o kai pažiūri iš šono – juokas ima.

Aš, matyt, visad buvau iš tų, kurie neturėjo ko matuot. Tai mokykla viena prasčiausių, tai miestas nedidelis ir (ką vienas kolega nuolat primena man) mažai kultūrininkų išugdęs ir t.t. Užtat nuot tokių veiksmų laikydavausi atokiai.

Ir ramiai šypsodavausi. Štai man aiškina, kad mano mokykla prasta. Prasta. Tikrai. O egzaminų rezultatai vienodi. Štai mano miestas mažai kultūrininkų išugdęs. Gal ir mažai. Bet sėdim toj pačioj auditorijoj, tą patį egzaminą laikom.

Oi, apie ką čia aš? Mintis nuklydo. A, taip. Jeigu esi su žmogum toj pačioj vietoj, tą patį pasiekęs, ar tikrai taip svarbu, pas ką buvo ilgesnis?

Komjaunimas.lt prisijungia prie bandymų atkreipti pasaulio dėmesį į interneto cenzūrą. Visa tai detaliai aprašė Buržujus, todėl aš šioje vietoje nesiplėsiu.

Tiesiog paminėsiu, kad, nors šiuo metu lietuviams lyg ir negresia cenzūra, bet blogi pavyzdžiai užkrečiami.

Aš laikausi nuomonės, kad žodžio laisvė yra vienas svarbiausių visuomenės pasiekimų. O internetas yra puiki platforma šiai vertybei plėtotis, todėl bet kokios cenzūros apraiškos yra netoleruotinos.

Buržujus užfiksavo naują paleckininkų palaikymo kompaniją. Manau, būtų nuodėmė nepasidalinti šiuo įrašu plačiau.