Šią savaitę tapau vegetaru. Ne savo noru. Net ne visai tikru vegetaru, bet mano įspūdis liko visai neblogas.

Šiaip galiu ramiai pasakyti, kad vegetarai man atrodo kiek juokingi, nes aš nei turiu laiko, nei noriu jį švaistyti, rinkdamasis produktus be gyvūlinės kilmės medžiagų. Skaityti visų sūrių sudėtį ir ieškoti, kuriame nėra jaučio fermentų? O apie veganus jau visai nekalbu…

O bet tačiau, nutiko taip, kad mano mergina šią savaitę gamino viską be mėsos, kolegė per pietus nusitempė į vegetarišką kavinę ir pan. Tiesa, darbe stengiausi vis ką nors su bent trupučiu mėsos sukirsti, tačiau gyvulinės kilmės produktų suvalgiau kone trigubai mažiau negu paprastai.

Koks mano įspūdis po tokios savaitėlės? Na, negaliu absoliutinti ir teigti, kad savijauta kiek pakito vien dėl to. Tačiau po valgio nereikia virškinimo pertraukėlės – galiu iškart kibti į darbus. Šiek tiek gyvybingesnis pasidariau. Ir šiaip tokios teigiamos emocijos.

Vėlgi, negaliu garantuoti, kad visa tai vien dėl to. Tačiau įtariu, kad įtakos padarė. Nes šiandien mieste prisikirtau daug mėsiško maisto ir taip kažkaip fe… Na, kad ir kaip ten bebūtų, visišku vegetaru niekad netapsiu, nes tai reikalauja per didelių pastangų. Be to, atsisakyti aštrių tortilijų su jautienos faršu? Na, apsieisiu.

Tačiau tikrai pasistengsiu apsiriboti nedideliu mėsos kiekiu (jei mergina ir toliau mane maitins daržovėmis – nebus sudėtinga), nes bent šiek tiek jos vis vien noriu. Žiūrėkit, gal po to ir rūkyt mesiu?