Yra tokia Saulėtekio klinika Vilniuje. Nuostabi vieta vien todėl, kad dar kartą man įrodė, jog esu naivus, labai naivus žmogus.

Praeitais mokslo metais, kai buvau pirmakursis, atėjo prieš paskaitą toks dėdė ir ėmė pasakoti, kad užsiregistruotume pas juos. Neva tada nekils jokių problemų, jei susirgsime. Puiku. Bet kai paklausėme, kaip bus, jei parkeliausime į gimtuosius miestus gydytis.

“Tai jūs galėsite ir čia ir ten. Vis vien būsite prirašyti ir gimtajame mieste”, – dėdė fėdia mum pasakė.

Puiku. Pasirašiau. Juolab, kad nesigaudau poliklinikų ir ligoninių sistemoje, nes pas medikus pasirodau tik kritiniu atveju.

Štai parvažiavau pas mamą kotletų pavalgyti ir sveikatą tvarkyti, nueinu pas gydytoją, o ši man sako: “tai tu Vilniuje užregistruotas”. Ačiū Saulėtekio klinikai ir jos atstovui už visus nepatogumus, kuriuos teko patirti, plius – išlaidas.

Suprantu, kad pats kaltas būni, kai ne viską išsiaiškini, bet kai tau meluoja į akis… Pyktis ima.