Neseniai grįžau iš motobolo varžybų. Jei nežinote, kas tai yra – panašu į futbolą tik žaidžiama važiuojant ant motociklų.

Supratau, kad savo vaikų į tokias varžybas niekad nesivesiu.

Sportinis azartas – gerai. Aistringi sirgaliai – gerai. Riksmai, plojimai, net išsprūstantys keiksmažodžiai – irgi gerai.

Tačiau kai aplink girdi, nesvarbu ar tavo komanda įmuša ar ne, vien tik rusišką žodyną, pagalvoji, kad kažkas jau ne visai gerai.

Tiesa, susidomėjau, kiek vargo turi po to šlavėjai? Saulėgražų lukštai, alaus buteliai ir skardinės, įvarios tuščios pakuotės. Ar dar daug laiko praeis kol visi lietuviai pagaliau supras, kad visiems lengviau, jei įsidėsi šiukšles į maišiuką ir išmesi į konteinerį, stovintį prie vartų? Turbūt daug.

Paprastai žmonėms tenka liepti kažką padirbti, kad po to jie imtų kitaip elgtis. Pavyzdžiui, aš niekad neimdavau reklaminių skrajučių, kol pačiam kartą neteko jų dalinti. Gaila, kad visų nepriversi bent kartą sutvarkyti tribūnų, nors būtų įdomi atrakcija. Įsivaizduokit: bilietas 560043 laimėjo nemokamą alaus pakuotę, o bilietas 345521 laimėjo galimybę šluoti tribūnas:).