Eilinį kartą susidūriau su kartų konfliktu. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizorius – blogis, knyga – vienintelis žinių šaltinis.
Taip, Lietuvoje vis dar labai populiarus mąstymas. Vyresnės kartos (o gal ne tik) žmonių, žinoma. Neatsižvelgiant į tai, kad knyga gali būti pornografinė ir nesuteikianti jokios išminties, o spoksant į kompiuterio ekraną galbūt skaitai klasiką.
Tačiau ne apie tai aš šiandien norėjau parašyti.
Nuomonė, kad trumposios žinutės bukina žmones, nes šie pamiršta skyrybą ir rašybą iš dalies pagrįstos. Ypač jei žmogaus rašymas vien telefono klaviatūros pamaigymu ir užsibaigia. Tačiau prisiminiau seną faktą iš mokyklos laikų. Turėjau klasioką, kuris mokėsi pagal kitokią programą – palengvintą. Skaičiuoti mokėjo, tačiau skaityti ir rašyti jam tikrai nesisekė. Atrodo, iki penktos ar šeštos klasės.
Kadangi berniukas ir taip jautė atstumą tarp greičiau žinias įsisavinančių bendraamžių, tėvai jį palepindavo įvairiais niekučiais: geresni kedai, “mandresnis” žaislas ir pan. Jis, berods, pats pirmas klasėje gavo mobilųjį telefoną. O tada… Tada jo skaitymo ir rašymo įgūdžiai pagerėjo maždaug penkeriopai. Žinoma, su skyryba jis vis dar nesutarė, tačiau nebeturėjo jausti diskomforto, kai tekstą skiemenuoja.
Jis pats prisipažino, kad rašė daug SMS’ų, todėl daug labau įgudo. Iš karto peršasi išvada, kad vadinamasis “bukėjimas” dėl šiuolaikinių technologijų priklauso nuo to, kurioje skalėje esi. Mano duotuoju atveju, jis buvo žemesnėje skalėje (skaitymo prasme), tačiau puikiai pakilo aukščiau.
Panaši situacija ir su kompiuteriniais žaidimais. Man kartais gėda, kai keturiolikos metų vaikas, neruošiantis pamokų, nuolat žaidžiantis kompiuteriu daug geriau kalba angliškai negu aš.
Kitaip tariant, progresas žlugdo žmonių susikurtas vertybes arba jų iliuziją ir taip pamirštamos teigiamos pusės. Knyga irgi nebuvo labai vertinamas dalykas kaime, kuriame gyveno mano močiutė. Jai nuolat liepdavo eit dirbti, o ne niekais užsiiminėti (skaityti).
Na, galbūt ir aš savo vaikams kada nors liepsiu nustoti dėtis kokius nors šalmus, įtraukiančius į dirbtinę realybę, nesuprasdamas, kad tai teikia kažkokią naudą.
Neatsižvelgiant į tai, kad knyga gali būti pornografinė ir nesuteikianti jokios išminties, o spoksant į kompiuterio ekraną galbūt skaitai klasiką.”
Skaitant straipsnį, deja, reikia smarkiai suabejoti kai kuriomis išsakytomis mintimis, ir ypač pastarąja. Jos tikrai “nepamatuotos”. Gal galėtumėte įvardyti nors vieną pornografinę knygą? Literatūros mokslas yra mano sritis, tačiau neteko girdėti nieko panašaus. Pavyzdžiui lietuviai net ne popsinio pornografinio romano neturi. I. Pukelytė kažką panašaus bandė rašyti, tačiau kiek ten tos pornografijos nelabai aišku, tik pavadinimu intriguoja.
Dar vienas klausimas – iš kur ta klasika internete? Galite nurodyti tinklalapį? Jei internete ir yra jos bent minimumas, tai vėl gi drįsčiau teigti, kad tai informacija, perkelta iš knygų.
Teko ir mokykloje dirbti, ir žinote, mano pastebėjimas yra toks: kurie mokiniai neskaito knygų, jų mintys skurdžios, jie net daugelio minčių išsakyti nemoka, nesugeba sakinio rišlaus suformuluoti ir daugybę klaidų daro rašydami.
Ir dar… Sutinku, kad anksčiau dėl sunkių gyvenimo salygų kaime jūsų močiutei niekas skaityti neleido, ir tokių žmonių buvo daug, gi visa Lietuva iš kaimo kilus, tačiau visais laikais knygos buvo vertinamos ir net XXI amžiuje jos vis dar nepakeitė nei mobilūs telefonai, nei kompiuteris. Jei kada kompiuteris ir sugebės jas pakeisti, tai vistiek liks skaitmeninė knyga, kas ir dabar jau po truputį randasi.
Vieną pavyzdį iš paauglystės puikiai pamenu: M. Burgess “Darant tai”. Sakykit ką norit, bet net ir dabar man ta knyga – pornografija, o ne literatūrinis šedevras. Jei norite tinklapių, kur yra klasikos knygų, parašykite man info[eta]komjaunimas.lt, nes nenoriu reklamuoti – už tai niekas man nemoka. Dar ir pakvietimą duosiu. Pats A. Škėmos “Baltą drobulę” skaičiau kompiuterio ekrane.
Beje, neminėjau, kad klasika – ne e-knygos. Būtent jas ir turėjau omenyje. Ir, kiek pats susiduriu, jos sėkmingai skaitomos kompiuterio ekrane.
Geras ir aktualus įrašas. Tegul, be nuorodų į mokslinius šaltinius, ir neturi kažkokios įrodomosios vertės, tačiau skatinantis susimąstyti “outside the box”.
Qqqq: keli tamstos pastebėjimai teisingi, tačiau pats tonas (vaje vaje) labai jau mokantis. Esmė paprasta – be kompiurių, mūsų visų gyvenimas būtų žymiai blogesnis. Jei taip, kažkas turėjo juos sukurti, kažkas turi jais naudotis. Jeigu laikysim, kad naudojimasis kompiuteriais kenksmingas (kiek vėliau apie tai) – tada tokius žmones nebent didvyriais galėtumėt vadinti (nes aukojasi dėl mūsų gerovės). Ir kol dar nepradėjote prieštarauti, kad “žaidžiantis” vaikas nieko nesukuria – visi geri programuyotojai išaugo “miegodami su kompiuteriais” (ir nei vienas skaitydamas knygas).
Dabar apie kompiuterių “žalą”. Visa eilė vėlesnių mokslinių studijų atskleidė keletą įdomių faktų: viena, žaidžiant “pirmo asmens” žaidimus labai pagerėja akių gebėjimas skirti kontrastą; antra, lyginant vaikus žaidžiančius žaidimus ir ne – pastebėta, jog pirmieji pranoksta pastaruosius visuose be išimties reakcijos, orientavimosi ir net judesių koordinacijos testuose; trečia, kalbant apie “naudą” – asmeniškai aš klasikos per kompiuterį neskaitau, tačiau internete galima rasti tiek profesionalių žinių, kiek nerasi jokioje biobliotekoje, nekalbant apie asmeninę.
Asmeniškai aš įsitikinęs, jog knygų skaitymas reikalingas asmenybės formavimuosi – su tuo niekas nesiginčyja. Tačiau tiesa yra ta, jog kompiuteris yra ne tik ne mažiau vertingas (kaip minėjau, profesinių žinių srityje etc.), bet dažnai toli pranoksta visas geriausias knygas kartu paėmus. Taip pat, kompiuteris NAUDINGAS vaiko vystymuisi, tad į vaikus, augančius be kompiuterio, žiūrėčiau kaip į nuskriaustuosius. Tokios va tokelės, jei kalbam apie realiai patvirtintus faktus, o ne mūsų su jumis įsitikinimus ar nusistatymus.
[...] Naujos technologijos bukina vaikus? Nebūtinai. Jos tiesiog žinias perteikia kitaip. Ir įgūdžių kitų moko. Galimas dalykas, kad ateity rašymas ranka bus taip pat paplitęs, kaip [...]
[...] parašė apie tai, kad SMS nebūtinai „atima rašymą“ – gal net atvirkščiai, jo išmoko. Kiek vėliau radau ir į adresyną pasidėjau šios hipotezės patvirtinimą. Jungtinių Valstijų [...]
Paskutiniai įrašai
Paskutiniai komentarai
Verta dėmesio
Senienos
Žymos
Naudojam Wordpress sistemą.