Ištrauka iš Delfi.lt:
„Blogeriai“ taip pat turi teisę rinkti informaciją Seime. Taip pirmadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), patenkinęs „blogą“ rašančio viešųjų ryšių specialisto Liutauro Ulevičiaus skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti Seimo Ryšių su visuomene skyrių jį akredituoti ir išduoti nuolatinį leidimą įeiti į Seimo rūmus.
Taigi tinklaraštininkai nuo šiol galės rinkti informaciją seime. Žinoma, jei jų tinklaraštis bus pakankamai profesionalus, periodiškas ir pan.
Puiku?
Nežinau…
Lietuvoje yra akivaizdus kelių didžiausių tinklaraščių pasiskirstymas. Visi jie turi savo pagrindinę tematiką ir apie politiką, manau, pakankamai parašo Artūras Račas. Tačiau jam nereikia “blogerio akreditacijos”. Jis ir šiaip žurnalistas:). Žinoma, dabar profesionaliai galės rašyti ir kiti tinklaraštininkai, nes viską sužinos iš pirmų lūpų, užduos savo klausimus, į kuriuos neranda atsakymų spaudoje. Taip galbūt bus išlyginamos blogerių-žurnalistų ir blogerių-ne žurnalistų galimybės rašyti tomis pačiomis temomis.
Deja, prasidės balaganas. Nenoriu įžeisti kitų tinklaraštininkų, bet jei blogerių akreditavimas taps masiniu reiškiniu, visuomenės informavimo priemonės turės priimti ne tik gerus, bet ir raumeningus žurnalistus, kad prasiveržtų pro tinklaraštininkus. Be to, kyla klausimas dėl profesionalumo. Nemanau, kad kiekvienas periodiškai parašantis apie politiką, gali eiti į seimą ir ten klausinėti, nes tai atliks neaišku kaip, o taip pat atims duona iš žurnalistų.
Kaip kažkada sakė Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys: “Dabar visi – žurnalistai. Ar tai gerai, spręskit patys.” Gal ir gerai, nes tokiu atveju nebebus informacijos šališkumo. Visi puikiai matome, kokia žiniasklaidos priemonė kokią partiją palaiko. Nebereiks skaityti penkiolikos straipsnių ta pačia tema, kad susidarytume bendrą vaizdą – užteks nueiti ir patiems išsiaiškinti. Tačiau kaip bus su žurnalistais? Manau, kad nenorėtumėt, kad į jūsų, mielieji, profesiją imtų kišti nosį kiti.
Man apskritai tinklaraštis yra terpė, kurioje tu rašai apie ką nori, bet perfiltravęs per savo aplinką ir požiūrį. Ir, manau, tam nereikia kažkokių papildomų privilegijų. Tiesa, nežinau ar yra analogijų kitose šalyse dėl akreditacijų? Gal kas nors apšviesite?
Tikiu, kad liksiu pasmerktas kitų tinklaraštininkų už savo neigiamą požiūrį į tokias akreditacijas, bet nemanau, kad reikia lįsti į ne savo daržą. Norite periodiškai rašyti apie politiką ir jaučiate, kad vien interpretuoti perskaitytų naujienų jums nepakanka? Eikite dirbti į žiniasklaidos priemones ir ten būkite įvykių sūkuryje. Nepriima? Gal yra kažkokia priežastis…
Parodykim savo įniršį :))
Manau seimo kanceliarija (ar kas tuo užsiima) susitvarkys suteikdama blogeriams akreditacijas, ir nebus ten jokių masinių blogerių antplūdžių. Rašys tik geriausi. O kuo daugiau info ir objektyvaus vertinimo į viešumą – tuo geriau. Jau ir A Račo pastebėjimus yra smagu skaityt. Daugiau rašančių – daugiau seimo “chalturkų” iškils į viešumą.
O kodėl gerai rašančiam blogeriui neit dirbt į žiniasklaidos priemones? Vieną iš argumentų pats pateikei trečioj nuo galo pastraipoj – jos yra šališkos ir dažniausiai “remia” tam tikras partijas. Vargu ar tokiame darbe autorius galės būt objektyvus – visgi reiks derint interesus, cenzūra iš aukščiau.
To u- Aš linkęs visada ruoštis blogiausiam. Nebūtinai geri dalykai ir tampa gerais. Galbūt ir klystu – pamatysim po kokio pusmečio. Dar bus įdomu sužinoti žiniasklaidos reakciją. Ir, žinoma, pačių žurnalistų, dirbančių vietoje.
Svarbiausia, manau, kad tie, kurie rašo puikius, bet nepolitizuotus blogus, nepersimestų ant politikos vien tam, kad atsidurtų visame veiksme. Sutik, taip gali būti.
Dėl blogerių nėjimo į žiniasklaidą turbūt galima parašyt atskirą straipsnį. (Gal kada ir parašysiu):)
Kas paskatino tokioms niūrioms mintims? :) Visi turi „išeiti savo mokslus“. Gal ir pasitaikys tinklaraščių autorių, nepasvėrusių savo sugebėjimų ir atsakomybės, bet jų nesėkmė tuomet būtų pamoka kitiems. Nuovokesni turėtų suprasti, kad didesnė laisvė ateina kartu su didesne atsakomybe. Tinklaraščiai dabar „niekur nelenda“, nes niekur jų ir nepriima. Kai prasivers durys, atsiras daugiau visuomeninėmis temomis rašančių. Vieni geriau rašys, kiti blogiau, bet negi tai kuo nors skiriasi nuo žurnalistų? Aš pats kadaise baigiau žurnalistikos studijas ir esu gyvas įrodymas, kad žurnalisto diplomas nėra kokybiško rašymo garantas. :)
Niūrioms mintims paskatino bandymas įsivaizduoti situaciją blogosferoje. Šiandien per paskaitą jau išgirdau keletą pasikalbėjimų apie tai, kad “reiks keisti blogo temą į politinę” arba “kokį mėnesiuką parašinėsiu, o po to bandysiu gauti akreditaciją”. Deja, pokalbiai buvo rimti. Čia žvilgsnis, žinoma, tik į ta blogąją pusę, nes yra ir daugybė šviesių, bet kažkas turi ir niurnėti, o ne tik pozityviai žvelgti :)
Beje, žurnalisto diplomas tikrai nereiškia, kad gerai rašai, bet pažvelgus į tavo tinklarašti, neatrodo, kad prastai rašinėtum. Na, savikritika labai sveikintinas dalykas.
[...] dienos. Tapimą žurnalistais galima vertinti optimistiškai, o galima ir skeptiškai. Manau, bus pagrindo abiems vertinimams. • TPB teismas ne man vienam įdomus. Dabar visiems [...]
Na kodėl gi – labai teisingas požiūris!
Iš tiesų – bet kas gali prisidengti “blogerio” vardu, nes bet kas blogeriu ir gali būti :>
Bet nemanau, kad užtenka vien tik juo būti, kad ir kokiu geru, kad būtum prilygintas žurnalistu – tai du skirtingi dalykai ir blogeris, norintis dirbti kaip žurnalistas, jau daugiau yra žurnalistas, tiesiog rašantis blogą ;D
Man tai kažkiek panašu į dabartinę mokslo sistemą.
Mokslas prieinamas visiems, o kokybės nulis.
Jei bus baisiausiasis scenarijus, bus daug blogerių besitrinančių seime ir rašančių vėjus.
Kartais mažiau reiškia geriau.
O keli rimti blogeriai galėtų pupsoti tam seime, jei jiems įdomu ir jei gautą info sugebės pasinaudoti.
Aš pavyzdžiui kolkas neisivaizduoju ką aš tam seime veikčiau.
Paskutiniai įrašai
Paskutiniai komentarai
Verta dėmesio
Senienos
Žymos
Naudojam Wordpress sistemą.