Tinklaraštis turbūt viena populiariausių žanro formų internete. Ne veltui susigundžiau ir aš turėtį savo kampelį virtualiajame pasaulyje… Tiesa, kaip kiekvienas normalus žmogus nori turėti būtent savo butą, automobilį, taip ir aš noriu turėti savo, kad ir nepopuliarų, tinklaraštį.

O jei kalbant rimtai, tiesiog noriu įrodyti sau, kad galiu užbaigti pradėtą darbą. Turbūt todėl ir pasirinkau tokią valios ugdymo formą – kažką darant viešai, visad jautiesi labiau atskaitingas. Tikiuosi, kad užkliudysiu bent keletą žmonių, kurie peiks mano tekstus vien tam, kad išsilietų komentaruose(juk tai taip populiaru Lietuvoje). Taip pat tikiuosi, kad bent kartais rasiu konstruktyvios kritikos ir patarimų, kurie padėtų augti mano mąstymui ir, galbūt, įgūdžiams. Taigi tinklaraštis taps mano egoistine priemone saviraiškai/valios ugdymui. Gal ir nieko idėja?:)

Tačiau nenoriu pasirodyti visišku savanaudžiu ir, naudodamasis proga, vienam žmogui pasakysiu keletą žodžių elektronine forma, nes niekad neprisiverčiu pasakyti gyvai. Taigi, Gediminai, Tau esu dėkingas, nes sugėdinai ir paskatinai imtis veiklos, atsitraukti nuo bergždžių užsiėmimų. Nors puikiai žinai pats, bet pakartosiu: Komjaunimas.lt nebūtų išvydęs dienos šviesos, jei ne tavo pagalba, patarimai ir puikus humoro jausmas.:) Dėkoju.

P.S. Mielieji, Komjaunimas.lt nėra susijęs su politinėmis pažiūromis arba buvusiu Lietuvos ryto pavadinimu. Tai paprasčiausias pavadinimas, leidžiantis interpretuoti autorius taip, kaip tik pageidaujate.:)