Žymos archyvas: D. Grybauskaitė

Baisioji A.Paulausko reklama: duokit tokių daugiau

Jau maniau, kad prezidento rinkimai nieko smagesnio, ar vertesnio dėmesio taip ir nepateiks: laimėtojas maždaug aiškus, debatai – nuobodūs ir pilni populistinių lozungų. Žodžiu, visiška nuobodybė.

Tačiau vienas toks kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas, kuris sugeba nustebinti, bėgdamas į partiją, kurią prieš tai juodai kritikavo, praskaidrino snaudulio apimtus rinkimus ir įnešė naujovių. Šį kartą iš gerosios pusės.

A.Paulauskas paskelbė tokią agitacinę reklamą, kurioje labai aiškiai kritikavo dabartinę prezidentę ir, manau, savo reklama pasiekė tikslą – bent jau mano „Facebook“ srautas tiesiog mirgėte mirgėjo nuo pasipiktinimo šūksnių. Taip mirgėjo, kad net prisiverčiau tą reklamą pažiūrėti.

Ir žinote ką? Nepamačiau joje nei kažko baisaus, nei draustino. Priešingai, nei mane stengėsi įtikinti socialinėse medijose purkštavę feisbukiečiai.

Taip, tai neskoninga. Taip, A.Paulauskas, bent jau sprendžiant pagal mano „Facebook“ draugų nepatenkintą niurnėjimą, pasidarė sau antireklamą. Tačiau atmeskime asmeniškumus, kai kurių jaučiamą neapykantą Darbo Partijai, pamirškime visus myliu-nemyliu ir ką tokio baisaus pamatysime toje reklamoje?

Ogi nieko. Visi tie didesni, ar mažesni skandalai, kurie įvyko per Dalios Grybauskaitės kadenciją ir yra kaip nors sietini tiesiogiai su ja, buvo plačiai aprašyti. Ką? Sakote, kažkas pamiršo? Ką gi, A.Paulauskas ir jo darbiečių PR komanda turi teisę priminti ir bandyti pakreipti tai savo linkme.

Taip negalima, nes prasilenkia su etika? Atleiskite, bet vienintelis skirtumas tarp šio klipo ir į mano darbinį paštą vis įkrentančių partinių varymų viens ant kito tik toks – čia vaizdo klipas, kuris susilaukė dėmesio, o pašte iš visų partijų guli plačiųjų masių taip ir nepasiekiantys ir silpnu penketu vertintini rašto darbai.

Ką, mano galva, pabandė padaryti A.Paulauskas (arba jo PR komanda) – tai atsisakė vemti verčiančių vienodų klipų, kuriuose sukasi tik vieno kandidato vaizdas, jo santykis su paprastais žmonėmis ir panašus mėšlas. Dar gerai, kad šiemet dar nemačiau plakatų su vaikais ant rankų – nusibodo. Todėl jį pasveikinsiu už šį bei tą naujesnio.

Be to, A.Paulauskas pripažino, kad varžosi ne keli kandidatai tarpusavyje, o visi varžosi su D.Grybauskaite ir pagal amerikietišką tradiciją (tik ne taip subtiliai), ėmė kritikuoti savo varžovę. Negi norite pasakyti, kad jums neprimena štai tokių amerikietiškų propagandinių reklamų?

O gal štai tokią – švelnesnę?

Na, arba tokią?

O man priminė ir pasakysiu, kad noriu tokių politinių agitacijų daugiau. Man pakanka politinių memų, kuriuos kuria galbūt tik aktyvūs rinkėjai, o gal ir aktyvūs partiečiai. Noriu, kad kritika vienas kito atžvilgiu būtų išsakoma, nesislepiant už internetinių juokelių.

Pirmas žingsnis žengtas. Žiūrėkit, gal po penkmečio pagal amerikietišką tradiciją pamatysime vaizdo klipų, kur kandidatai kritikuos šį bei tą rimtesnio, pavyzdžiui, vienas kito rinkimų programas?

Prezidentei dar ne laikas – reitingai per žemi

Ar pastebėjote apie ką kalba mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė? Tiksliau, apie ką kalba kategoriškai ir aiškiai? Ne? Tada paaiškinsiu.

D.Grybauskaitė paprastai kategoriškai pasisako apie tai, ką žmonės nori girdėti: per aukštos šildymo kainos, mistiniai oligarchai, blogi politikai, per mažai dirbantys valdininkai.

Bet štai. Tik pakklausia jos ko nors, dėl kuo visuomenė yra susiskaldžiusi, arba neturi vieningos nuomonės ir mūsų kietoji prezidentė nutyla. Pamenate, kai buvo visa ta garliavinių nesąmonė? D.Grybauskaitė tai pamykdavo, kad teismo sprendimus reikia vykdyti ir nieko nepadarysi, tai – kad svarbiausia yra mergaitės interesai. Viską išsukdavo, kad būtų ir vieni savi ir kiti ne priešai.

O dabar kitas abstraktumas:

„Pirmiausia, manau, tai labai ankstyvos diskusijos Lietuvoje, jos tik užsimezga. Manau, kad bet kokiu klausimu Lietuvoje verta diskutuoti, o kai pribręs reikalas, tada ir spręsime. Manau, kad kol kas tai labai ankstyva diskusija“, – ketvirtadienį atsakydama į žurnalistų klausimą, ar pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui Lietuvoje, teigė D. Grybauskaitė.

Ne laikas, nes dar neparengti konkretūs įstatymai? Ne laikas, nes visuomenė nepasiruošusi? Ne laikas, nes jau eilę metų iš vietos nejudančios diskusijos sustabdomos reitingus garbinančių politikėlių? Vietoj to, kad būtų pasakyta: prieš/už… Nes, žinote, skaičiukai gali ne kaip atrodyti po eilinės apklausos.

Dar ne laikas, mielieji. Dar ne laikas pakoreguoti įstatymus, kad, nors ir nedidelė dalis, visuomenės galėtų tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip nori. Kad galėtų dalintis turtą skyrybų atveju, arba dalintis finansinius įsipareigojimus, kad galėtų imti ir nutarti palikimą savo antrai pusei.

Dar ne laikas, nes dundukams pataikaujanti šalies vadovė bijo išsakyti savo nuomonę. Nes kas tie keli procentėliai gyventojų ir jų problemos.

O dar ne laikas ne tik vaidinti kietą moterą, bet iš tikrųjų tokia būti? Ne tik tada, kai žinote, jog reitingai jus palaikys.

Ar tikrai norite dar kartą balsuoti?

Seimo rinkimų rezultatų kvestionavimas – geras dalykas. Juolab, kai buvo tiek kalbų apie balsų pirkimus (nesiimu vertinti, ar jie išpūsti).

Atmeskime tai, kad Seime už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų rezultatų balsavo po šių rinkimų opozicijon nustumti politikai. Nekreipkime dėmesio į tai, kad prezidentė aiškiai parodė, jog nenori Darbo partijos ir vilkins naujos Vyriausybės pradžią. Mano nuomone, tai bandys daryti tol, kol bus sutvarkyti biudžeto reikalai. Bet nesvarbu, juk į tai nekreipiame dėmesio.

Bet pagalvokime – kas bus, jei Konstitucinis Teismas pasakys: „Rinkimai neįvyko. Per daug papirkinėjo. Pavasarį balsuosime iš naujo.“

Manote, tai atims balsus iš Darbo partijos? Liaudyje gi kankinius myli, o Viktoras Uspaskichas taptų tiesiog stabu ir pavyzdžiu, kaip konservatoriai susidoroja su politiniais oponentais. Spėju, po tokių rinkimų jau nebe socdemai būtų daugiausia mandatų turinti partija.

Tiesa, gal iki kitų rinkimų Darbo partija su savo juodąja buhalterija gal būtų išmontuota. Na, kaip blogas, neteisėtas darinys. Lyg sunku įregistruoti „Darbininkų partiją“, „Besidarbuojančių partiją“, o gal net – „Kankinių sąjungą“. Ir net prie politinio vairo būtų galima neprileisti Viktoro Uspaskicho. Jau turim pavyzdį, kaip nušalintasis prezidentas tampa vėliava kitai partijai. Brand’u, tiesiog.

Tad tie patys politikai, kurių taip nenori kai kurie matyti scenoje, gali pasirodyti kitu ansamblio pavadinimu. Tik šį kartą dar turėtų ir daugiausia balsų. Gal tai reikštų, kad būtų sudaryta kitokia koalicija, su konservatoriais. O gal reikštų, kad Darbo partija tiesiog formuotų Vyiausybę, turėdami didesnį pranašumą nei dabar.

Tad ar tikrai norėtumėte vėl balsuoti?

Prezidentinis karatė spyris rinkėjams

Gali mylėti Darbo partiją, gali nekęsti jos ir dundukais vadinti tuos, kurie balsavo už rusišką akcentą. Tačiau pripažinti, kad pakankamai didelė dalis visuomenės nori jų valdžioje – tenka.

Taip pat ir su mūsų prezidente, kuri sako, jog tauta ją myli ir lyg tarp kitko pasislepia už didelių savo reitingų. Taip parodydama, kad tautos palaikymas yra svarbu.

Logiška būtų, kad taip mėgstanti tautos meilę, šalies vadovė tais pačiais principais vadovautųsi ir spręsdama apie kitus politinio lauko veikėjus.

Deja. Mylėti galima tik kai kuriuos. O jei myli „ne tuos“, gausi karatė spyrį užpakalin ir griežtą prezidentinį „ne“. Nes galima palaikyti tik savus. Bent jau taip turėtų jaustis tie, kurie balsavo už Darbo partiją.

Prezidentė, pasakydama, kad neleis formuoti Vyriausybės su Darbo partija, parodė ne tik savo nemeilę Darbo partijai, bet ir per prievartą stumia socdemus į vaivorykštės koaliciją. Ir, tuo pačiu, savo (jau dabar, matyt, galima sakyti, kad akivaizdžiai) proteguojamų konservatorių grąžinimą Vyriausybėn.

Žinoma, galima rėkti, kad buvo papirkinėjami rinkėjai. Gerai, anuliuokime balsus ten, kur tai vyko. Galima šaukti, kad dalis Darbo partijos narių yra susitepę ir nešvarūs. Gerai, gal reikėjo anksčiau į tai reaguoti arba neleisti valdžion būtent tų – susitepusių? Galima dar šaukti, kad jie sudirbs Lietuvą, nuvarys į kapus ekonomiką ir parsiduos rusams. Gerai, visi tai girdėjo, bet žmonės vis vien išsakė savo nuomonę.

O dabar, taip sakant, turime tai, ką turime. Ir kištis čia jau nebereikėtų. Jei bus nevykusi koalicija, subyrės pati, be prezidentinės pagalbos.

Vieno žmogaus sprendimais paremta politika – ką jau kurį laiką bando daryti Dalia aka Lietuviškoji Batka – nėra būtinai teisingiausias sprendimas. Nes demokratija jau toks dalykas – renka dauguma. Ir net jei dauguma yra kvailiai, tai reikia juos mokyti dar prieš rinkimus, o ne igonoruoti jų sprendimus po rinkimų.

Ir ne, aš nebalsavau už Darbo partiją ir vokelio agurkų fabrike negavau.

Tiesa, Artūras Račas pastebėjo tam tikrus dėsningumus, kurių aš, prisipažįstu, neįžvelgiau. Ir tokie dėsningumai tik dar labiau gąsdina, nes visai gali būti, kad demokratija ims vis mažiau kvepėti.

Visagalė prezidentė saugo reitingus… Mistiniais tyrimais

Teismo sprendimas įvykdytas. Viskas teisinga ir pagal įstatymus. Mergaitė perduota. Tačiau nusispjaut žmonėms į tai, kad viskas pagal įstatymus. Jie nori tikro teisingumo. Nori, kad kas nors trenktų kumščiu per stalą ir sušuktų: „Blogai, atidavėt mergaitę į rankas pedofilams.“ O kas mūsų valstybėje tranko kumščiais per stalą? Taip, geležinė ledi.

Kedytės istorija baisiai nepalanki Daliai Grybauskaitei. Realiai prezidentė lyg ir neturėtų kištis, bet tauta reikalauja. Štai ir mitingas prie Prezidentūros iškart po to, kai paaiškėjo, kad Kedytė gražinta motinai.

Negerai gi reitingams, kai tauta nori kraujo, o to kraujo nepavyksta taip lengvai kam nors nuleisti. Teismams negalima vadovauti. Bet galima tai diplomatiškai apeiti. Tad štai, prezidentė pareikalavo mistinio tyrimo. Nesvarbu, kad neperdavimas buvo teisėtas. Nesvarbu, kad nebuvo jokio tyrimo, kai mergaitės kartą jau nepavyko gražinti mamai.

„Prievarta vaiko atžvilgiu negalima“, – tokį sakinį išgirdau LTV transliuotame D.Grybauskaitės kreipemęsi. Tikiuosi, tai reiškia, kad institucijos aiškinsis ne tik savo pareigą vykdžiųsių pareigūnų darbą perdavimo metu, bet ir globėjų psichologinį smurtą.

Deja, įtariu, kad dėl reitingų D.Grybauskaitė imsis peikti kokį atsakingą pareigūną. Gaus velnių žmogelis, gal papeikimą, ar net teks atsistatydinti. Taip prezidentė parodys, kad rūpinasi tauta, bet negali paveikti supuvusių, pedofilų klanų užvaldytų institucijų. Liks ji didvyrė, gal ne tokia stipri ir tvirta, kokios pageidauja masinės psichozės apimta tauta, bet vis šis tas. Vis keli balsai išsaugoti. Ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Vietoj to, kad tiesiai šviesiai pasakytų, kad teismų sprendimus reikia vykdyti… O dabar tik mykiama…