Pakvieskite į FB draugus patinkančią merginą. Patikrinkite jos santykių būseną. Jei mergina teigia esanti vieniša, patikrinkite neseniai įkeltas nuotraukas – jei jose nėra nuolat besikartojančio to paties vyriškio, greičiausiai ji laisva. Galite pradėti merginimo procesą.

Pažiūrėkite, kokius puslapius mergina yra “užlaikinusi”. Prisijunkite prie tų pačių puslapių. Atrodys, kad jūsų pomėgiai vienodi. Tik darykite tai protingai – nesijunkite prie lūpdažių, moteriškų apatinių puslapių, nes tada pretenduosite tik į “padruškės” statusą.

Ruoškitės pirmajam pasimatymui. Pažiūrėkite, kokiuose artimiausiuose renginiuose mergina dalyvaus. Nueikite į tuos renginius. Stenkitės atsisėsti šalia merginos.

Pažiūrėkite, kokias dainas mergina dažniausiai talpina savo sienoje. Įsirašykite jas į ausinuką ir, kai renginyje atsisėsite šalia, paleiskite jas. Atrodys, kad turite vienodą skonį muzikai.

Diskutuokite. Prieš tai gerai išnagrinėkit merginos komentarus po įvairiais straipsniais. Išsiaiškinkite, kas jai patinka, o kas ne. Kalbėkite jos žodžiais, susidarys įspūdis, kad esate vienos sielos.

Perverskite merginos FB nuotraukas. Tada žinosite, kiek galite pasiekti per pirmą pasimatymą. Jei mergina prideda daug nuotraukų, kuriose ji vienais apatiniais – jums galbūt nuskils jau šį vakarą. Jei ne, būkite kantrus ir laukite antro pasimatymo (jis taip pat turi būti atsitiktinis, kai jūs pasirodote merginos “užatendintame” renginyje).

Jei viską darėte teisingai, šiuo metu turbūt jau mėgaujatės nuostabios pavasarinės rujos malonumais.

Patarimai merginoms.

Nusifotografuokite vienais apatiniais. Nuotrauką įdėkite į FB profilį. Laukite 15 minučių. Išsirinkite labiausiai patinkantį vaikiną.

Įsivaizduokim, kad FB naršymas tas pat, kas ir visuomenės apklausa. Tokiu atveju rezultatai maždaug tokie:

Visi vagys. Labai mėgstu šį abstraktų teiginį. Niekas negali tiksliai parodyti pirštu, pasakyti ką vienas ar kitas padarė blogai. Tačiau faktas, kad visi politikai (ypač sėdintys ne pirmą kadenciją) yra vagys. Kaip ką iš ko vagia – nesvarbu.

Aš mėgstu prie tokių abstrakčių teiginių pridėti dar tokius: visi policininkai – kyšininkai, visi kairiarankiai – gėjai, visi bedarbiai – tinginiai.

Pažadai – melas. Man rodos, politikai turėtų taupyti ir nesireklamuoti. Vis vien mūsų liaudis puikiai žino, kad bet kurios partijos pažadai yra visiška nesąmonė. To neišpildys ir tik apgaus (žiūrėti viršuje).

O po to prideda, kad nebalsuos vis vien. Aš irgi nebalsuosiu, bet būtent dėl to susilaikau nuo tam tikrų išsireiškimų.

O šiaip visiems linkėčiau rinkimines agitacijas vertinti blaiviai. Be perdėto pykčio, bet ir ne per daug naiviai. Gero rinkimų savaitgalio balsuojantiems, o mes, susilaikantieji, eikim keliais aplink savivaldybes.

Mes susigalvojom sau etatą Kultūros ministerijoje – Lietuvos žvaigždžių vertinimo ekspertai. Mes išrašysime licenciją metams būti žvaigžde. Kaina – 20 000Lt. Šie pinigai bus skirti šalies televizijoms, kad nerodytų žvaigždžių be licencijų. Ir dar kad I. Jurgelevičiūtė turėtų ramybę, nes ji licencijos negaus….
Kas liks, skirsime bibliotekoms ir Caritui. Ir dar duosim K. Krivickui, kad jis padaręs savo laidą, tik pats ją pasižiūrėtų, bet niekam nerodytų.

Kažkur pro akis slydo naujiena, jog FB įmonėms atskleidė vartotojų duomenis. Nežinau, ar tai tiesa. Tačiau tik taip pavadinčiau pagausėjusį reklamos kiekį pašte.

Žinoma, galvos į sieną nedaužysiu, bet, tiesą sakant, jau pradeda nervinti.

Kiek šioje mintyje yra tiesos – nežinau. Tačiau esu linkęs sutikti bent iš dalies. Pagalvokite, gyvena gentis urve, čia pat valgo, čia pat š…, čia pat vaikus daro. Na, gal ne taip viską čia pat, tačiau paslapčių tikrai buvo mažiau.

Tik vėliau ėmė atsirasti paslapčių šydai. Na, o šiuo metu? Kai pagalvoji, tai internete apie žmogų gali rasti velniškai daug informacijos. Ne paslaptis ką jis veikia laisvalaikiu, ką mėgsta, kokios mintys kamuoja. O drąsiausių žmogelių ir kiekvieną kūno išlinkį gali pamatyti.

Keista situacija – kuriame vis naujesnes technologijas, o privatumo prasme grįžtame į pradžią. Tokį pokytį smagiai apibūdino Valdas Lopeta “Verslo klasėje”: “Kai kas mano gyvenime pasikeitė. Gatvėje sutikęs pažįstamą žmogų jau nebegirdžiu įprasto: “Kaip sekasi?” Manęs iškart teiraujasi, kaip prabėgo savaitgalis pajūryje, ar jau susiremontavau automobilį, pagiria gražias nuotraukas iš Bolivijos…”

Taigi pavojingas toks grįžimas, ar ne, manau, pamatysime po kokio dešimtmečio.