Žymos archyvas: finansai

Erasmus Suomijoje: pinigai

Parduotuvių miestelis

Parduotuvių miestelis

Nuotraukoje matote parduotuvių miestelį, šalia kurio gyvenu… Ėjimas apsipirkti man ir draugams tapo anekdotu – kaskart užsukę maisto produktų sumuštiniams išleidžiame mažiausiai 10-15 eurų, o dar sausainio ar šokolado prie kavos norisi, tai jau ir visi 20 eurų. O kai pradedu skaičiuoti, kiek išleidžiu alkoholiui (kad ir pačiam pigiausiam), tikrai norisi verkti. Kaskart traukdamas eurus iš piniginės pagalvoju: arba aš nemoku skaičiuoti ir gyventi taupiai, arba čia viskas tikrai labai brangu.

Įdomumo dėlei – lygiai per trisdešimt dienų „sugebėjau“ išleisti 3800 Lt., taigi per dieną 126 Lt. Žinoma, kelis šimtelius reikėtų atmesti, nes iš pradžių visokie užstatai, mokesčiai, bendrabučio nuoma (200 eurų), dviratis, dar vienas kitas šiltesnis drabužis (galėjau atsivežti iš namų, bet jau nebetilpo į lagaminą). Turbūt daugelis pasakysit, kad tokia suma nereali. Įvertinkite patys, bet aš jau stengiuosi eurų nebeversti į litus…

Maisto produktai: šaldytos dvi vidutinio dydžio picos – 11 Lt., batono ir duonos kaina svyruoja nuo 4 iki 7 Lt., prastos virtos mėsos gabalėlis – 5 Lt., supjaustyto sūrio pakuotė arba gabalas kainuoja apie 10 Lt., prasčiausias margarinas 5 Lt., o kiti tepami skanumynai 8 Lt.

Alkoholis: pigiausias 2.8 proc. alus 0.33 l talpos – beveik 2 Lt., tiesa, 50 centų gali atgauti pridavęs skardinę. Stipresnis alus (4.6 proc.) tos pačios talpos 3.5 Lt. Už pusę litro (normalaus alaus) moki 7 Lt., kai pas mus – triskart pigiau. Stiprieji gėrimai Suomijoje pardavinėjami tik specializuotose alkoholio parduotuvėse. Čia 0.33 l talpos prasčiausios degtinės kaina siekia 24 litus, o 1 litro iki 70-80 Lt. Lietuvoj mes už tokią sumą gertume „Finlandia“… Pigiausias vynas – 27 litai. Cigaretės taip pat dvigubai brangesnės, ne vienas jau metė arba stipriai sumažino rūkymo apimtis.

Klubai: įėjimas į klubą svyruoja nuo 8 iki 15 Lt., jei nori pasidėti paltą ar striukę, dar primoki 7-10 Lt. Taigi grubiai vien įėjimas jau atsieina 20 Lt. Be abejo, „apšilti“ namie žymiai pigiau, tad dar pridėk bent 40 Lt. Jau – 60 Lt. Vienas kitas gėrimas apsvaigusio būklei palaikyti – ir 80 Lt.

Žinant tai, kad Erasmuse vakarėlių netrūksta, tai taip ir dingsta visi pinigai. Laimei, dalį jų gali atgauti grąžinęs skardines ir alaus butelius. Buvo atvejų, kai draugas savo bute rengė didelį vakarėlį ir dauguma paliko alaus skardines virtuvėje, tačiau apsukresni ir turbūt blaivesni žmonės jas pasisavino. Jos – čia aukso vertės.

Dabar trumpai apie stipendijas. Mums, lietuviams, stipendiją moka universitetas ir Europos Sąjunga. Kadangi Suomijoje pragyvenimo lygis aukštas, tai mes gauname pačią didžiausią mėnesinę stipendiją – 550 eurų. Pavyzdžiui, draugus estus dar remia ir kitas fondas, tai jie per mėnesį gauna kiek daugiau nei 1000 eurų (jau su tokia suma galima gyventi savęs beveik nevaržant).

Tačiau liūdna pasidarė, kai apie stipendijos dydį prabilo vokiečiai ir belgai – jie per mėnesį gauna vos kiek daugiau nei 100 eurų! Ir tai – ją gaus tik tada, kai grįš namo. Žinoma, jų tėveliai labiau pasiturintys, bet ne visi gali sau tiek daug leisti, kiek, pavyzdžiui, dabar mes.

Gal čia labai juodom spalvom viską nupiešiau, tačiau nėra taip jau ir blogai – niekada gyvenime taip gerai nesimaitinau, kaip čia, Suomijoje. Apie didžiules nuolaidas puikiam studentų maitinimuisi papasakosiu kitąkart.

Skaitiniai nr. 8

Grasinimai sudeginti Koraną daug ką išprovokavo. Tarp jų, žinoma, atsidūriau ir aš. Tačiau yra ir žmonių, kurie su manimi nesutinka.

O toliau kalba vis sukasi apie pinigus. Vieni siūlo tobulus verslo planus, o kiti sėkmingai svarsto, kaip automobilių stovėjimas trukdys tiem verslininkam. Žinoma, kai kurie verslininkai patys prisidaro problemų dėl kažkokių principų. Tiesa, jei kažkas negerai su pinigais, galima įvesti dar vieną pagalvės mokestį.

Jei pabodo galvoti apie pinigus, pagalvokite ką primena plakatas – negi tikrai piratus? Išsiaiškinkite, koks žmogus esate ir pasvajokite apie ateitį(noriu tokio veidrodžio vonioje).

Norintys naudos, paskaitykite apie konferencijų organizavimą.

Rusijoje suprastės naminukė

Po vasarą siautusių gaisrų, matyt, bus problemų ne tik su duonos gamyba, bet ir su „rugio ekstraktu“. Kadangi rytų kaimynei reikia įsivežti nemažai grūdų ir vietos rinkoje jų kaina kilstelėjo, vietos naminukės gamintojai turės ieškoti kitų medžiagų, kurios, savaime aišku, suprastins ir paties produkto kokybę.

Matyt, rinką užpildys „cukrinukė“ ir kiti biesai, o gerą „rugį“ vietiniams pavyks rasti tik tuose rajonuose, kur gaisras ir orai nepakenkė grūdų derliui.

Manote, juokauju? Nė velnio. Reiks po kiek laiko susirasti statistiką ir patikrinti, ar neišaugo prekyba degtine (legali) parduotuvėse, nes nebebus pasiūlos kokiame miškelyje.

Skaitiniai nr. 6

Ne, aš neapleidau šio savo sumanymo. Tačiau pastebėjęs Džiugo sugrįžusias blogoramas, mandagiai atsitraukiau. Konkuruoti nenorėjau, o kai jos vėl dingo, imuosi aš dėti nuorodas.

Pinigai. Jie yra viskas. Tačiau, kai bendrovės nori tik naujų klientų, o senų neišlaiko, žiūrėk ir pinigai iškeliauja. Dar liūdniau, kai žmonės turi tikrai gerų idėjų kaip protingai išlaidauti, tačiau sustabarėję biurokratai to neišgirs. Tačiau taupyti galime kiekvienas – pavyzdžiui, WC. Arba trankydamiesi po visus naktinius barus, bet saikingai vartodami.

Bendravimas. Įmonėse reikia įkalti į galva, kad visos niurzgančios bobos turi tapti ilgakojėmis blondinėmis. Tada bent niurzgėt į valias galės. Žinoma, bendravimas gali būti ir tik imituojantis nuoširdų, tačiau geriausiai, kai jis nėra anoniminis.

Tarp kitko. Atrodo, kad mokslininkų darbas yra kvailas. O štai stiklo rutuliukai mano broliui atrodo labai smagus ir protingas daiktas. Eh, ir vėl šią vasarą nenuvykau į Lenkiją. Ir su tinklaraščių diena nieko nepasveikinau… Apsileidimas.

Tiesa, jei jaučiate, kad jūsų tinklaraščio neseku, o norite, kad tai daryčiau – pakomentuokite po tekstais ir aš būtinai užsiprenumeruosiu!

Štai kas iš studentų pinigų suka „biznį“

Prieš pusantro mėnesio rašiau komentarą apie tai, kaip yra atstovaujama Lietuvos studentų interesams. Svarsčiau apie studentų atstovybių, sąjungų darbą, kritikavau esančią atstovybių rinkimų tvarką. Tačiau tai, ką radau internete, viską pasako – ir nebereikia komentarų.

Susitiko du veikėjai – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis ir Vilniaus Kolegijos studentų atstovybės (VIKO SA) prezidentas Aivaras Vaiginis – pasikalbėti apie Lietuvos studento pažymėjimą (LSP).

Vienoje kavinukėje, grojant muzikai, LSS prezidentas VIKO SA atstovui siūlė nutraukti sutartį su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) dėl studento pažymėjimo administravimo ir pasirašyti naują su LSS palankesnėmis sąlygomis.

D. Dikšaitis viską apskaičiavęs – kai VIKO SA mokės pinigus už LSP administravimą, pinigų liks ir LSS, ir VIKO SA, ir galbūt jam pačiam į kišenę nubyrės.

Be to, D. Dikšaitis pabrėžia, kad apie šį susitarimą neturi niekas žinoti – nei LSS narės, nei VIKO SA atstovybės žmonės.

Tik, deja, atsirado toks šaunuolis, kuris šias derybas sugebėjo įrašyti į diktofoną ir paplatinti internete.

Ir pažiūrėkite, kas iš to išėjo:
Gedimino Gasiulio straipsnis „15 min“.

LSS prezidento viešas pareiškimas dėl pokalbio įrašo viešojoje erdvėje.

Įdomus G. Gasiulio tinklaraščio įrašas.

Garso įrašas iš kavinukės.