Kadangi mes esame vyr. redaktoriai tinklaraščių, kurie turi liūto dalį visos Lietuvos žiniasklaidos, nusprendėme, kad galime leisti sau pasidaryti tokią komandiruotę redakcijos sąskaita. Važiavome aukščiausia klase (50 lt. “į abu galus), užsisakėme prabangiausią viešbutį Lenkijoje (hostelį “Oki Doki”) ir pradėjome ieškoti nesantaikos šaknų.

Štai kas paaiškėjo kelionės metu, mielieji.

Lietuvos lenkai iš tikro ne dėl kokių nacionalistinių paskatų ar nesantaikos kurstymo nenori mokytis lietuviškai. Problema, kodėl jie taip saugo įvairius dalykus lenkų kalba yra ta, kad jie nori išmokti kalbėti lenkiškai. Štai vietinis entelektualas (nuotrauka apačioje) išaiškino mums, kol gėrėme alų restorane, kur jis dirba, kad Lietuvos lenkai visai ne lenkai. Jis juos įvardino pa prostininkais. Na, tarmė tokia. Tad po bokalo kito mane apšvitimas ištiko. Lenkai bijo ne mokytis lietuviškai, o bijo, kad jei mokysis lietuviškai, tai jų lenkų kalbos akcentas dar labiau padidės. Tada jau ne tik tokie entelektualai, kaip sutiktas restorane, nelaikys jų saviškiais, bet net ir eilinė pardavėja pradės aiškinti, kad nesuprantą, ką jie kalba. Tad, mielieji, vietoj to, kad pyktumėte, geriau supraskit ir užjauskit.

Dar visiškai suprantamas mūsų mielųjų lenkų noras sėdėti Vilniuje, nors juos čia visi skriaudžia, ir dėl to, kad lietuvaitės tikrai vienos gražiausių. Bent aplinkinėse valstybėse. Mes su Egidijumi atsisėdome ant suoliuko ir skaičiavome gražias, vidutines ir baisias merginas. Jei atmintis neapgauna, iki vidutinių pritempėme kokias penkias ir tos pačios kalbėjo angliškai arba rusiškai. Hm…

Tačiau turime ko pasimokyti iš savo kaimynų. Paveldas, mielieji. Jį reikia saugoti ateities kartoms. Pavyzdžiui, aš radau savo Meką. Kaip Komjaunimas.lt vyr. redaktorius supratau, kad mano gyvenimo svajonė išsipildė. Kas kartą, kai man bus sunku, o aplinkiniai aiškins, kad aš blogų politinių pažiūrų, atvyksiu čia:

Tad grįžęs Lietuvon nusprendžiau, kad neigiamai nebegaliu žvelgti nė į vieną lenką (Tomaševskis ne lenkas – jis politikas). O tiems, kuriems nepakako aukščiau išsakytų argumentų, pasakysiu bendrą lenkų ir lietuvių požiūrį. Kai tik prabildavau Varšuvoje rusiškai, žmonės su manimi nesikalbėdavo. Net aptarnavimo srityje dirbantys lenkai kainas man vis vien sakė maždaug taip: pšeš pšš pššššššš. O kai pirmiau prabildavau angliškai ir tik po to, kai pamatydavau, kad žmogus nesupranta, prašnekdavau rusiškai, jie mielai su manimi bendraudavo. Prisipažinkit, ar ne panašiai elgiatės Lietuvoje?

Šiek tiek daugiau foto – FB puslapyje.

IT skyriaus vedėjas Gediminas ir aš pasislėpėm Komjaunimas.lt redakcijos techniniame skyriuje. Darbo metu vartojom. Ir dar slėpėmės, kad mūsų draugės nesužinotų.

Bevartojant, pasiskundžiau Gediminui, kad jaučiu sąžinės graužatį dėl to, kad taip retai parašau kokį įrašėlį. Jis, kaip apsukrus IT skyriaus vedėjas, iškart sugalvojo išeitį. Paėmė alaus skardinę ir ją išpylė ant kokių tai laidų. Komjaunimas.lt redakcijoje kilo trumpas jungimas ir mes likom sėdėti tamsoje. Mūsų skaitytojai gi liko tamsoje iš kitos monitorių pusės.

Užtat keletą dienų nebuvo jokios sąžinės graužaties.

Tačiau pranešu, mielieji skaitytojai, kad laidus sujunginėjome, išmuštus saugiklius sutvarkėme, o kadangi draugės atskaitė moralą, tai dar ir išblaivėjome. Ir esame pasiruošę toliau redakcijoje kibti į darbą.

Gero skaitymo.

Tiesa, turint omeny, kad Fox puse lūpų palaikė Arbatėlės judėjimą, kuris eskalavo Obama-Osama, gal čia visai ne klaida, o sisteminga propaganda.

Didžiosios Britanijos gamtininkas, gamtos fotografas ir televizijos laidų vedėjas Chrisas Packhamas pareiškė, kad vienintelis būdas apsaugoti mūsų planetą – tai riboti žmonių populiacijos augimą.

Iš tikro manau, kad gamtininkas visiškai teisus, o jo siūlymas skatinti mažesnį vaikų skaičių mokesčių lengvatomis net kiek per švelnus. Štai mano pasiūlymas.

Paskaičiuojame, kiek žmonių galėtų/turėtų būti kiekvienoje valstybėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje neturėtų gyventi daugiau negu 5 milijonai gyventojų. Tam, kad nenualintume svieto.

Taigi dabar apie tai, kokiu būdu būtų reguliuojama. LOTERIJA! Kiekviena vaisinga moteris, norinti susilaukti vaikų turėtų galimybę dalyvauti valstybinėje loterijoje. Jos metu laimėtų tiek moterų, kiek nustatyta kvotų penkmečiui.

Jokių peštynių dėl darželių, geresnių mokyklų, mažesnė migracijos rizika, o po kokių dviejų kartų būtų subalansuotas pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių skaičius. Taigi būtų sėkmingesnė ekonomika.

Tiesa, pašaliniai efektai būtų tokie, kad tektų visiškai atsisakyti sekso. Supraskite, gumytė gali plyšti, tabletę galima pamiršti išgerti. Todėl šią privilegiją išnaudotų tik tie, kurie laimėtų loterijoje.

O visi bevaikiai galėtų mėgautis amžina paauglyste. Po darbų paprasčiausiai keliauji į vakarėlius, koncentruojiesi į savo hobį ir nekvaršini galvos dėl kažkokių zyziančių pyplių. Ir tuo pačiu realiai prisidedi prie pagalbos žemės planetai.

P.S. Chrisas Packhamas – gamtininkas. Ar gamtininkų nemoko, kad viena pagrindinių gyvų organizmų pareiga/tikslas/nesvarbu-kaip-pavadinsi yra susilaukti palikuonių?