Žymos archyvas: kalba

Kaip „prasimuša“ nacionalizmas

Lrytas.lt rašo apie anglų olimpiadą, kurioje mokytoja užduotis aiškino rusiškai.

Šiaip jau rusakalbių tema labai slidi ir bent kiek ne taip ką leptelėjęs, gali būti apkaltintas kurstymu nesantaikos ir panašiais marazmais.

Tačiau pyktis suima, kai perskaitai štai tokią citatą:

„Atsiprašysiu tų tėvų, kurie jaučiasi įsižeidę, bet nenorėčiau tikėti, kad keturiolikos metų vaikas nesupranta rusiškai. Vis vien visi rusiškus filmus žiūri”, – vakar „Lietuvos rytui” dėstė Senamiesčio mokyklos direktorė Liudmila Isajeva.

Nors nesu nusistatęs prieš rusus, lenkus (nepatinka tik Tomaševskis) ir slaviškas kalbas, tokie teiginiai kelia pyktį.

Net ir populiaresnės kalbos – anglų – propaguotojai nedrįstų, manau, teigti, kad visi keturiolikmečiai ją moka. O Holivudas tikrai daugiau filmų pagamina…

Taip kartais ir šmėsteli galvoje Lietuva lietuviams.

Mano žodynas – mano nuosavybė

Yra žmonių, kurie mano, kad turi teisę taisyti kitų šnekamąją kalbą. Turiu omenyje ne tik kirčius, keiksmažodžius, bet ir visokius „uber“, „super“, „afigienai“ ir pan. Žinote ką? Nė velnio tokios teisės neturit.

Mano mužikiška bendravimo maniera neformalioje aplinkoje – mano reikalas. Visiškai toks pat, kaip ir apranga. Juk mano problema, kad aš nusirengiu pro šalį, pavyzdžiui. Ir retas bando tapt Petruškevičiumi ir aiškinti, kas gerai, o kas ne.

Bet vat kalbininkų privisę kiek tik nori. Taip, reikia kalbėti taisyklingai, kai bendrauji oficialiai, taip, reikia rašyti kuo taisyklingiau, kai rašai ne į savo užrašų knygutę, o publikuoji viešai. Bet kokio velnio draugų kompanijoje aš turiu kalbėti lyg audiencijos pas šalies vadovę metu?

Juk ne sakinius kitomis kalbomis pradedu sakyti. Tik kelis žodžius, kurie skurdina/turtina mano kalbą. Kaip pažiūrėsi.

O jūsų tarpe daug tokių „kalbėkime taisyklingai net prie butelio“ tipo žmonių?ių

Mažumų mokyklose – kuo daugiau lietuvių kalbos!

Štai dabar komjaunuolis parodys savo nepakantųjį veidą tautinėms mažumoms, nusispjaudamas į savo toleranciją ir liberalumą. Visoms iki vienos jaučiu neapykantą, kurios nenori išmokti bent kiek padoriau kalbėti lietuviškai. O kadangi reikia ieškoti priežasčių, kaltinsiu mokyklas.

Svarstoma daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Pagaliau, sakyčiau.

Būkit malonūs ir dėstykite kuo daugiau: istoriją, matematiką, geografiją, biologiją ir visa kita. Gyveni Lietuvoje ir kalbėti, skaityti, rašyti mokykis lietuviškai.

Ir tai ne nacionalisto riksmas. Ne. Tiesiog tau, mielasai, bus paprasčiau gyventi, jei ruošiesi įsilieti į darbo rinką. Ar dirbsi aptarnavimo sferoje, ar slėpsiesi už kompiuterio kokiame ofise. Gal pramokęs geriau kalbą, labiau gerbsi ir šalį, kurioje gyveni.

Taip, žiūriu labai siaurai, tačiau sutikite, kad esate konkurencingesni darbo rinkoje, jei mokate ne tik lenkų/rusų ir anglų, bet ir lietuvių. Gal truputį pamirškite savo nuostabias tėvynes (nors pilietybę turit dažnokai Lietuvos) ir prisiminkite, kur gyvenate.

O jei po mokslų svajojate išvykti į tas artimesnes jūsų širdžiai šalis ir manote, kad lietuvių jums nereikalinga – klystate. Toje šalyje būsit pranašesni, nes mokėsite dar vieną kalbą.

O ka jau kalbėti, kiek cigarečių galėsite susirinkti gatvėje, kai paprašysit ne rusiškai, o lietuviškai.

Vieni privalumai. Tad gal malonėkite daugiau pasimokyti mokykloje tos kalbos, kuri vartojama jūsų gyvenamoje šalyje? Juk neprašau, kad kalbėtumėte ja namie.

Ribojam žodžio laisvę?

Delfi. lt skelbia, kad prigauta valstybinės lietuvių kalbos komisijos skyriaus vedėja.

Štai vienas tos moters komentarų:

Jei kažkoks pramoginės laidos vedėjas gali ne tik pats įsitrinti į Seimą, bet atsivesti įkandin dar keliolika klounų ir mergšių, kurių žodynas – padugnių žargonas ir keliasdešimt lietuviškų žodžių, vadinasi, mums visiems galas. Kas, mano gentainiai, jums patinka? Uspaskichas ir Šedžius. Kodėl? Todėl, kad visi jūs esate nevykėliai ir svajojate apie tokį pat stebuklingą praturtėjimą, koks aplankė Šedžių („pirmą milijoną susikroviau iš sagų”) ir Uspaskicho („buvau suvirintojas”). Vargas tau, Lietuva..

Mano menku supratimu, negalima už tokius komentarus nei peikti, nei dar kaip nors kabinėtis prie žmogaus, nesvarbu kokias pareigas jis užima.

Stiprokai išsakyta nuomonė, tikrai epitetų nevengta, tačiau neįžiūriu nieko, ko tikrai negalima skelbti. Keiksmų neradau. Galime tik pasiginčyti dėl išgalvotų faktų.

Kai kuriuose tekstuose tinklaraščiuose (pavyzdžiui, pas Buržujų), rastume stipresnių žodelių ir daug vulgaresnių epitetų. Tai kaip vertinti tokios komentatorės paviešinimą ir planus bausti? Žodžio laisvės ribojimu?

PAPILDYMAS. Sukūriau diskusiją ir FB puslapyje.

Kodėl nustojame skaityti – įžangos tinklaraščiuose

Dauguma tinklaraščių daro pagrindinę klaidą – neužkabina pirmaisiais sakiniais, todėl praranda potencialų skaitytoją. Ypač jei skaitytojas naudojasi panašia į Blogeriai.net sistema.

Tiesa, jis gal ir gauna „clickus“, tačiau praranda tai, kas tinklaraštyje svarbiau – ryšį. Čia, žinoma, mano menku supratimu.

Nors nesinori subanalinti blogosferos iki žiniasklaidos pranešimų arba atimti kiekvieno unikalų stilių, tačiau tikrai atsibosta skaityti apie nieką, kol prieinama prie esmės.

Žinoma, nevaidinu šventojo ir neteigiu, kad mano įžangos būna informatyvios.

Tačiau esu įsitikinęs, kad būtent neinformatyvios tekstų pradžios atbaido netyčia užklydusį skaitytoją. Nuolatinių gal ir neatbaido.

Yra ir kitų atbaidančių dalykų: pavadinimai (šių tikrai nemoku rašyti), rišlumas ir pan.

Tačiau kaip manote, ar tik ne įžanga jus atbaido nuo įdėmesnio įrašo skaitymo? Kas dar kliūva įvairių tinklaraščių tekstuose?